Rašyk
Eilės (72254)
Fantastika (2173)
Esė (1688)
Proza (10355)
Vaikams (2459)
Slam (49)
English (1091)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Pašarvojo klėtyje, padėjo artimesni kaimynai. Ubagių drabužius, apavą ir terbeles sukrovė priemenėje į kampą prie pirkios durų. Išmes po laidotuvių, gal mergička ką pasiims, o dabar tegu pariogso.
Pavakariais susirinko ir daugiau žmonių, atsirado ir kaimo giesmininkas su kantička. Šis ilgai neužsibuvo, ne taip kaip kituose pagrabuose per naktį išsėdi. Rožančiaus nė nemanė giedoti. Iš kart, kai atėjo, pagiedojo, po pertraukėlės dar porą giesmių - ir pakilo, o su juo ir kiti vyrai. Liko tik kelios moterėlės, pasirengusios budėti iki ryto. Visus sugraudino mergaitės verksmas. Ji nesitraukė nuo karsto, nieko nematydama nei girdėdama, kas darosi aplinkui, bučiavo motinai rankas, kojas jas laistydama ašaromis ir vis kartojo:
- Mama, mamyte, kodėl taip padarei, kam palikai mane vieną, ką aš dabar darysiu, kur pasidėsiu? Nepalik manęs, pasiimk ir mane kartu, aš nenoriu būti viena, noriu būti su tavimi...
Girdėdamos ją taip raudančią, moterėlės šluostėsi ašaras. Šeimininkė, norėdama mergaitę paguosti, prisiartinusi paglostė jos pečius:
- Nebevek taip, mažulėle, mamos vistiek jau nebeprikelsi... Visą dieną nevalgius, einam į pirkią gal kokią stiklinėlę pieno su duona suvalgysi. Taip besigaluodama dar susirgsi...
- Ir gerai būtų, gal tada ir aš numirčiau kartu su mama, - kartojo savo mergaitė.
- Viskas Dievo valioje, - ramino šeimininkė, - ir gyvensim tik tiek ir numirsim tik tada, kai jis panorės, o kai pasiligosi, kas tavimi pasirūpins, kai dabar nėra mamos? Kai būsi sveikutė, nebijok, nepražūsi tarp gerų žmonių. Jei būtum nesveika, tai niekam ir nereikalinga...
- Kai mergaitė sveika, nebe mažutė, atsiras, kas norės pasiimti už piemenę. Kad tik pas gerus žmones patekus, kad neskriaustų labai vargšės, - pusbalsiu tarp savęs šnekėjosi ir moterėlės. - Bet kur dabar geri žmonės? Kas norės imti iš gerumo? Visi žiūrės, kad tik būtų naudos... Taip taip, kam gi reikalingas svetimas vaikas? Kur čia rasi šiais laikais gerų žmonių, visi tik ir žiūri, kaip pasipelnyti. Juk nemaitins ir nerengs veltui, turi gi tas rūpestis kažkaip apsimokėti.
- Ar negalvojat mergaitės sau pasilikti? - kreipėsi į šeimininkę viena.
- Nelabai...
- Mergaitė, atrodo, protinga, o kaip graudžiai verkia mamos, kaip didelė. Nujaučia jos širdelė, kas laukia vienai be motinos pasilikus. Kad pasiimtumėt, tai nors gerus globėjus mergaitė turėtų, pas jus tikrai niekas jos neskriaustų.
- Kur jau mums, - visai aiškiai pareiškė šeimininkė, - savo net tris auginam, kad tik jiems duonos užtektų...
- Trys ir visi berniukai... Kaip tik trūksta mergaitės... Sau pagalbininkę užsiaugintum.
- Kad ir berniukai, bet visi padeda. Vyresnis jau ir karvę pamelžia, kai mūsų nėra namie. Atsiras, kas paims ir be mūsų.
- O gal atsišauks kokie nors giminės? Gal valsčius pasirūpins?..
- O Apolonija, ar negalėtum pasiimt mergaitės? - atsisuko į vieną iš moterėlių šeimininkė, - dabar tau liūdna vienai. Ne taip seniai tu savo mamą palaidojai. Dviem būtų linksmiau.
- Kam jai mergaitė? Ji dar jaunikio laukia. Ištekės - savo užsiaugins...
- Kur jau man betekėti, - kukliai atsiliepė simpatiška mergina, - neatsirado, kol jauna buvau, kam dabar reikalinga sena merga?
- Senesnės išteka ir vaikus užsiaugina. Ateis dar ir tau skirtas, dar nevėlu.
- O mamos, tai labai pasiilgstu, - prisipažino šluostydamasi ašaras mergina. - Kai ateina vakaras, taip liūdna, kad vietos sau nerandu, naktimis nemiegu. Tas tai teisybė, kad labai ilgu vienai...
- Na, matai, pasiimtum mergelę, būtum ne viena, ne taip liūdėtum. Karvutę išsilaikai, paršą užsiaugini, ar neužtektų duonos abiem? Tokia galėtų ir nemažai tau padėti. Per vasarą tiek ravėjimo daržuose, rudenį- prie bulviakasio... Išmokinsi verpt, per žiemą verpsit ūkininkėms, užsidirbsit litą, kitą. Niekur jai vargšei nebus geriau, kaip pas pačią.
- Reikia gerai pagalvot, - nelabai priešinosi Apolonija, - ne juokai svetimą vaiką pasiimti. Reikia dar jį užauginti, o ką aš jai duosiu, kai užaugs? Pati viena vos šiaip taip verčiuosi...
2010-08-03 13:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-03 14:25
Aruunas
Antroji dalis ne tokia emocinga kaip pirmoji, tačiau lygiai tokia pat tikroviška, pilna gyvenimiškų tiesų: "Kai būsi sveikutė, nebijok, nepražūsi tarp gerų žmonių. Jei būtum nesveika, tai niekam ir nereikalinga", "Bet kur dabar geri žmonės?".

Ne visai išsamus mergaitės, raudančios prie motinos karsto epizodas. Jam vertėtų skirti daugiau dėmesio, nebūtinai didinant sakinių skaičių, bet labiau išreiškiant vaiko skausmą, kuris turėtų būti beprotiškas. Tuo darbu dabar žiūrima per sausai, per daug iš šalies (nors galima tai suprasti, rašyti tokius dalykus nėra malonu). "Mergaitė, atrodo, protinga, o kaip graudžiai verkia mamos, kaip didelė. Nujaučia jos širdelė, kas laukia vienai be motinos pasilikus" - šis pasakymas man atrodo nelogiškas arba rodo primityvų, paviršutinišką kalbančiojo (šiuo atveju kaimynės) požiūrį į vaiko nelaimę. Argi didelis vaikas gedėtų motinos labiau už mažą? Juk mažam vaikui tai yra nepalyginamai didesnė tragedija. Ir visai ne todėl, kad žino "kas laukia vienai pasilikus". Vaikui tai yra jo pasaulio sudužimas.

Gerai, kad kūrinyje išvengta nuspėjamumo. Pirmos dalies pabaigoje maniau, kad mergaitė pasiliks ubages nakčiai priglaudusiuose namuose. Tačiau tai, kad atsiranda naujas įdomus Apolonijos personažas, suteikia kūriniui naują dvelksmą ir iš naujo sudomina laukti tolesnio istorijos tęsinio. Laukiu :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą