Pas Tave

Aš ateisiu
į Tavo namus.
Man patinka jų kvapas saldus.

Pro duris pradarytas plačiai,
Pamatau-
Tu šypsaisi keistai.

Atsiklaupus prie kojų Tavų,
Maldoje
aš Tave surandu.

Nežinau, ar teisi,
ar gaili...
Bet tik tu dar atleisti gali.

O kad ir kaip nubaustum mane:
Aš ramybę surasiu
tik čia.

Čia, kur nekvepia auksas
krauju,
Kur iki pamišimo tylu.

Taip tylu, rodos, mirštu net aš.
O prie kojų man dega žvakes.