Ji jaučia,
Kad ir vėl suklups
Vijokliuose kibiuos.
Tirštam tinkle
Paklydusi bijos
Atmerkt akis,
Praverti burną,
Įkvėpti oro...
Paskendo ji žiedų glėby,
Lyg užmaršty,
Kuri atėjo ir ateis
Dar kartą, kitą,
Ryt, o gal jau
Nebe ryt
Tik tik... TIK...