Įsiklausyk į medį - nukirstą, negyvą,
nebylią raudą užmiršta kalba.
Pamiršo žmonės, jog jie iš miško kilę,
ir medžio ašara jiems šiandien - lyg tuščia vieta.
O medis tyliai kenčia laikmetį bedvasį,
nors kartais dar šiek tiek prisimena laikus,
kai mišką saugojo akylos vilko akys,
ir medį kirsdamas, atsiprašydavo žmogus.
Tyra žmogaus ranka paliesdavo kamieną,
klausydavo paskutinius medžio žodžius.
Abu nenori, bet supranta - reikia.
Ir atsiprašymas abiem, labai svarbus.
2010 07 15