Jis atėjo
ir čia tapo
baisiai šviesu
naktys paskendusios
dienas už pažastų
iš vandens traukė
kartu su vystančiais sapnais
aš mačiau prie kranto laivus
atsistojus ant liepto
vaikiau juos
toliuos girdėjau
kaip daužos
bažnyčios
stipriau už save
kovojau su vėju
ir inkarais
mano mielas
tavo laiškuos
aš užuodžiau kaip
skleidžiasi ievos
ir
kaip tyliai nužydi
ant žemės
šaltos