Sveiki dar kartą.
Vakar perskaičiau pono Enesto Hemingvėjaus knygelę pavadinimu „A moveable feast“. Ten vienoje vietoje jis pasakojo, kad būdamas jaunas ir gyvendamas Paryžiuje dažnai būdavo labai alkanas, neprivalgęs ir, kad iš esmės visi tuo metu Paryžiuje buvo liesi. Užtat jo herojai, toliau pasakoja Ernestas, visada labai skaniai valgė ir gėrė ir tai darydavo labai dažnai, iš tikrųjų, beveik kiekviename puslapyje galima surasti valgymą.
Ta proga, kad man ši knyga padarė puikų įspūdį nusprendžiau ką nors parašyti apie virtuvę, tik neapsiimu aiškintis kodėl.
Maištas virtuvėje yra labai dažnas mano bute. Puikus pavyzdys būtų ryžių virimo ritualas.
Pradėkime nuo tos akimirkos kai vanduo užverda. Vanduo užverda ir aš jau žinau ką daryti. Reikia į jį įmesti pakelį ryžių. Štai tada ir prasideda. Aš prieštarauju tam, kad reikia įmesti pakelių ryžių, aš spjaunu ant ryžių. Kiek kartų yra buvę, kad į vandenį įmetu tik druskos, arba sėdžiu laukdama kol visas vanduo išgaruos, net neketindama nieko į jį mesti.
Gerai, sakykime, kad aš užsimiršusi visgi įmetu pakelį į puodą, o tik tada susigriebiu pamaištauti ir staigiai išjungiu ugnį. Ir štai ryžiai plaukioja šiltam vandeny, bet toli gražu neverda.
Na jei man bloga nuotaika ir aš visgi išs
iverdu ryžių ir štai jie mano lėkštėje, ką tada darysi? Tada belieka maištauti prieš saiką. Beri druską ant ryžių ir šeštasis pojūtis tau sako, kad jau metas liautis, bet tada tyčia tyčia nesiliauji ir sūdai patiekalą geras penkias minutes, kol jo tikrai nebeįmanoma valgyti.
Ponai, jei šitaip elgsitės, dažnai liksite be pietų.
2010-07-26 16:13
isties labai dailus dietos ir vendetos rimas. keiciu charakteri 123
2010-07-26 13:25
keisk charakteri
2010-07-24 15:48
pasiūlymas:
Užpatentuok, kaip naują Dietą!
bet tik toms, kurios neturi vyrų,
antraip gali susilaukti vendetos:)
2010-07-24 15:43
turbūt ir tu alkana ir liesa...
haha;)
su tokiu charakteriu - kur nebūsi:)
2010-07-23 17:43
Nebloga miniatiūra. Ė.
2010-07-23 15:15
Hašekas geriau kiaušinį minkštai virė.
bet užskaitau ir šitą.
2010-07-23 15:07
pa ryžiai
2010-07-23 14:56
sito komentaro ilgis jau labai geras! toje hemingvejaus knygseje buvo skyrius, pats paskutinis, pavadinimu "paryzius niekada nesibaigia" .
2010-07-23 14:35
pati pradžia ir jos stilius truputį priminė knygą "paryžius niekada nesibaigia", ispanų rašytojo.
perėjimas ("Ta proga,...) gal netgi ir nereikalingas - kodėl nereikalingas, galima būtų remtis paskutiniu sakiniu.
pabaiga, beje, labai graži išvada apie maištavimą. atsiminiau eilėraštį
Gaminimas
-
Vanduo. Užverda. Įmesk. Pasūdyk.
Dvidešimt minučių. Supjaustyti.
Užpilti jogurtu. Cukrus.
Keliolika kruopelių. Ketvirtis šaukštelio druskos.
Į šaldytuvą. Tuo metu. Sumesti špinatus. Užmesti akį
į ryžius. Susmulkinti tris skilteles
česnako. Druska. Pipirai. Tiek visur druskos.
Tik visur. Pasimelsti,
kad jos nebūtų per daug. Tačiau be jos irgi blogai.
Jeigu mokėčiau, jeigu mokėčiau verkti!
Ir padarau šimtą įžeidžiamų judesių.
Į šoną. Gaminu pietus ir jų nevalgysiu.
Gaminu, nes reikia gaminti.
-
2010-07-23 14:06
Prverstų tiems, kas dietos laikos.;D
2010-07-23 13:26
aš labai labai laukiu kol kuris nors komentaras bus ilgesnis už tekstą. trinu rankas iš nekantrumo.
2010-07-23 13:12
Tikras lietuvis niekada nevirs ryžių. Tikras lietuvis visada verda tik bulves;D
2010-07-23 12:39
Kai tie ryžiai pasigriebs protoninius greitintuvus ir puls skaidyti Hemingvėjų į ląsteles, tada bus nuostabu.
O likusiems, kurie mano, kad fantastai tik taškosi savo išmintimi, siūlau nueit ir pasidomėt, kas yra fantastika, o kas grafomanija.
Beje, norėčiau kad baksteltum į tas vietas, kurios priklauso fantastikai :) nes su tokiomis tendencijomis aš būsiu puikus poetas, jei tai yra fantastika
2010-07-23 12:35
Nuostabu. Lyriška, gal net šiek tiek sentimentalu.
Gaila, kad tuoj čia subėgs išprotėję fantastai ir pradės taškytis sava (kaip čia švelniau išsireiškus) išmintimi.
Ir apie poną Ernestą labai puikiai.
2010-07-23 12:23
Čia netyčiukas ar galvojimas, kad viskas, kas netelpa į "rėmus" yra fantastika?