Pakalbėjimas prie bedugnės

šitaip kausto
degtinė ir rūpestis
kad daugiau tu
negrįši pas paliktą
lyg turėčiau
numirti neliečiamas
ar gyventi
bet jau tik su sąlyga

mano valandos
ne pagal grafiką
vis vėluoja
atnešti tikėjimą
atleisk
savęs jau nesurenku
tik į venas
aguonų žydėjimą

ir kankina mane
meilės baimė
kad nėra jokios meilės
tik baimė
tik bangos
į molą sudūžtančios
kaltos likt
nei mirtim nei akimirka