Elenos Vaiduoklis (2)

save
mirties
      šešėly
          stebiu
kupolu ropojantys
chameleonai;
vis vien
  suklaidins
  laiką,
  šis nustos
  kvėpuoti
tarantulų minia
  suakmenėjus-
  potvynis tamsos ....
volungės į liepsnas,
Elena gniaužia vielą
    ne, maldauju,
  palik dar gyvą,
  aš nenoriu būti
aš jau ESU
grandinėm prie sienų
prirakintas kūnas,
dvasioje - varvančios
nakties gaisrai  ......
Elena liečia
mano veidą-
pasenau naktimi,
dar paliki, merdintį
ir regintį:
  trisdešimt nuotakų
  kramtančias vorus
  purslais plūsta
  juodos užmačios
  pagaugais nuvarvėjo
  žmogiškumas
    Elena ir trisdešimt
    sidabrinių - Judo
    dalia, baimė
    įsitvėrus meilę,
    l ė t a i maitina
    išalkusius žvėris
-. -. -. -. -. -. -. -.. -. -. -. -. -. -. -. -. -
suleisti nagai į dvasią
dar palik gyvą...
paskutinį kartą
mylintį kitaip...