Irtia_Asmatkiek kartų lenktasi
ponams
motutė išnerdavo lino vaikus
juos klykiančius plėšdavo nuo
kapinynų
ir ausdavo drobes
ponų berniuko jupelei
kaip tyliai kartota
motut, gal nereikia?..
bet ji vėl išdurdavo dešinę
akį linui –
rauginti reikėjo ramybės
motut, o gal nereikia?..
kiek kartų žiūrėta į aklą vaiką
anksčiau žydėtą –
rytoj numirsiantį karšty
kiek kartų, motut...
savo vaikus suausdavai ponams
daugiau nebereikia.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-07-22 00:44
Blogas komentaras Rodyti?
2010-08-01 22:08
nežinau, man kažkaip pati idėja labai ok, bet atlikimas per daug nusaldintas.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-22 09:27
Perskaičius patylėjau, sugromuliavau mintis.
Savotiška ir įdomu. Priverčia mąstyt. Patiko :) Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-22 08:29
Ne visai aišku, ką reiškia „plėšti linus nuo kapinynų“. Kapinynas linų prasme?
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-22 08:15
Taip skaitau tą paskutinįjį žodį, jūsų tekste, /-daugiau nebereikia-/, iš kart pamenu vieną tv. laidą, kurioje buvo kalbama apie devintoką (moksleivį) - baigusį savo gyvenimą, savižudybe. Ir tėvai jo nebuvo abejingi ir pasyvūs jo likimui, gyvenantys (kaip ir kiekviena šeima visuomenėje ir priklausantys nuo visuomenėje susiformavusių normų, dogmų, pažiūrų, dvasinių bei materialinių vertybių, taisyklių, nerašytų įstatymų, tai vienas iš jų tai - pataikavimas, įtikimas, ir demonstruojamas besąlygiškas paklusnumas ir besąlygiškas pozityvus santykis į aukščiau, materialiniu bei intelektualiniu atžvilgiais, socialinėje lentynoje stovintį, (tai užimamos sociume pareigos, profesija, turima materialinė gerovė) nerašyta taisyklė,)); tai gi, berniuko tėvai buvo ne abejingi – domėjosi jo gyvenimu mokykloje, mokytojai ir klasės auklėtoja, net "nežinojo" kad pastarasis, būdamas devintoje klasėje, negali ateiti po skambučio į klasę kartu su visais moksleiviais, taip, kaip iš jo yra tyčiojamasi, jis pastoviai kenčia psichologinį smurtą, o pasipriešinus jam, žinoma, ir fizinį. Tą žinojo ir vadinami "mažiai", tos mokyklos moksleivei, pagal amžių priklausantys žemesnei kastai.... (vos ne pradinukai) o mokytojai – to nežinojo, tėvam, kurie domėjosi savo vaiko padėtimi, jam integruojantis į visuomenę, klausdavo auklėtojos klasės apie jo padėti, ar jam nesunku, gal pervesti į kitą mokyklą jį, atsakydavo kad viskas normalu... Kol vaikas nenusižudė, devintokas. Geras klausimas tv. laidos pabaigoje, ar būtų kas nors nubaustas, jei tai būtų ne paprasto darbininko (ar bedarbio) sūnus; tačiau, pagalvojus gyliau, tai jį formuluoti reiktų taip: " ar būtų Milda dar viena Lietuvos moksleivė, pabaigus savo gyvenimą palysdama po traukiniu, ir niekas (privedę tą žmoguti prie savižudybės kaip išeities) nebūtų už tai nubaustas, (taip pat moksleivė privesta prie savižudybės, kas yra šiaip jau traktuojama kaip nusikaltimas, ir už ką yra taikomas baudžiamasis straipsnis.) jei ji būtų pavyzdžiui A. Paulausko duktė, arba tas devintokas, būtų Brazausko anūkas?.. Ar galėjo ne neatsakyti niekas už tai, tačiau, ar galėjo taip iš viso įvykti?.. Pirmiausiai, tiek santykyje, tiek taikant įstatymus, tėvelių ir senelių – artimųjų socialinis statusas, apsprendžia visuomenės kolektyvinės sąmonės santykį su individu, o "ponams" yra lankstomasi, ir to turi mokintis nuo vaikystės, nuo gimimo... Lankstymasis ponams, kyšininkavimas, dabartiniame pasaulyje yra puoselėjami ir ugdomi jau indulgencijomis... : //Indulgencija (lot. indulgentia – atlaidumas, malonė) – Romos katalikų bausmės už nuodėmes atleidimas, patvirtinamas bažnyčios išduotu raštu. Kurį laiką ji buvo perkama arba gaunama už nuopelnus bažnyčiai. XII-XIII a. indulgencijų pardavinėjimas tapo vienu pagrindinių katalikų bažnyčios ir dvasininkų pajamų šaltinių. Indulgencijų pardavinėjimo praktika tapo vienu pagrindinių Katalikų bažnyčios kritikos objektų prasidėjus Reformacijai.// (iš interneto - Vikipedija tinklalapio.) --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- O dabar visuomenėje nauja dvasiniame pasaulyje mada – "visi uolūs tikintieji..." --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- IR reziumė, jūsų publikuojamas grožinis literatūrinis tekstas, autoriau, pseudonimu Irtia_Asmat , jame pasirinktomis metaforomis, pasirinktu gretinimu įvaizdyje tokiu kaip "linas", atrodo labai organišku, tačiau vystoma ir plėtojama mintis jame, skamba slidžiai ir nėra išryškinat, tartum reikia įtikti, bet taip, kad patiktų, ir neatrodytų lankstymusi; T.Y. (lyg sarkazmas ir ironija tame "nebereikia", ir lyg grakštus džiaugsmas, kad "mes laisvi, ir jau nebereikia" šiaip tai pataikavimas). Tokia mano nuomonė apie tekstuką, už kurią tikiuosi neblokuoja jau šiais laikais; ar ne?.. (na žiūrint kas jūs, jūsų statusas tinklalapyje – gal moderatorius, gal ne... kuris taip pat individas, ir turi priimti nerašytas taisykles ir įstatymus... jei nori būti moderatoriumi...) Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-22 00:47
Ojoi, netikėtas požiūris, tams(T)a aitrioji. Stiprus darbas, mano kuklia nuomone!
|
  |
©
2001-2024 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |