Tu pasakyki man, kodėl aš noriu verkt,
kai visi aplink laimingi?
Ar aš kažką ne taip darau?
Gal ko nesuprantu?
Tik tu žinai, kodėl man šiandien širdį spaudžia,
atsakymo, deja, pati nebežinau.
Ar kad pavasaris, kad paukščiai gieda?
Ar kad danguj per daug žvaigždžių..?
Jau greitai ši naktis pavirs diena.
Aš paprašysiu dar ateit tavęs truputį.
Kol ši aušra dar nenudažė ryto,
man su tavim taip gera būti...
Kodėl aš noriu spjaut į viską
ir atsisėsti ant pasaulio krašto?
Kodėl taip skauda vien girdėti
laisvo paukščio krištolinį balsą?
Taip norėčiau būt laisvu paukščiu..
Palydėt tą rožinį dangaus tolį.
Skristi ten, kur niekas nematys,
verkti, kada noriu...