Durys užsiveria,
tamsus kambarys.
Įkaitę kūnai- oras tirštėja, bet to nejauti;
Mūsų žvilgsniai susitinka,
tu nusišypsai-
pora žingsnių ir tu mane laikai.
Žaidimas laukinis, tačiau toks saldus-
Vienas po kito nusimetam juos visus.
Tokie, kokie gimėm: nuoširdūs, tyri, -
Liečiu tavo kūną, ir tu tai jauti.
Kai rankos susipina, suspurda širdis-
tas jausmas, godumas- nesiruošiu dalintis tavimi...
Tada tai nutinka...
Aiktelėjimas... vienas... tylus...
Besąlygiškas artumas-
Susiliejam kūnu mintimis.
Tu girdi mano sielą,
Aš jaučiu širdimi.
Ritmas... tu greitai judi... aukštyn žemyn...
Tada sulėtėji.
Momentas brangus.
Tu... mes norim, kad tai truktų-
Tas ryšys nuostabus.
Vos kelios minutės,
Tačiau praeina naktis.
dar ir dar kartą-
tol, kol plaka širdis.