post factum

aš niekada nelaukiau
          ir turbūt niekada ne (si) tikėjau
    miegojau su priešu nejausdama
                nė lašelio kaltės
        nejausdama nė lašelio tylos
      ir net baimės
aklai kartojau žodžius
                klausinėjau apie dievą
            ir tylėjau dažniau
                      nei norėjau pripažint
                  ir kai esamasis laikas virsta
              tik keista būsimojo laiko stotele --
          aš išpažįstu save
    lyg dar neatrastą
                    nepažįstamąjį save tau pristatau
            ir laukiu
              ir žinau
      kad gyvenimą paleidžiu žodžiais
  tie sapnai primena tylą
lyg pasakotum apie karą
          sapnuoju tą aklą pažinimą