Kaip pagauti lapai vėjo
Tavo žodžiai širdin nuėjo
Jokios pastangos nebepadėjo
Lašas po lašo skruostu riedėjo
Kaip epušės lapas drebėjo
Širdis įskaudinta kentėjo
Kai tu ištarei žodžius
Kurie dar ilgai aminty užsibus
Juk net žvakė neužpučiama
Nebestovėtų kaip stovėjo
Kaip ir pamirštas laivelis jūroj
Supamas vėjo
Net žibintas turi gatvę
Taip aš dabar tebeturiu vienatvę
Ak, tavo suteikta meilė
Tai tik su*ista nelaimė