Likimai

- Paleiščiau,
jeigu būtum,
tamsių miškų, girių
paukštis.
Gal ir paleiščiau,
jeigu būtum,
šviesių laukų, daržų
brolis.
Karštomis lūpomis
tavo skruostus palieščiau.
- Žiūrėk -
nuo stogų, nuo šakų
gyvas sidabras laša.

- Įsiklausyk,
išgirsi,
laukų, miškų kuždesį
ir išvysi
gražius, gerus gnomus,
susėdusius,
virš gelsvų, rausvų lapų.
Mintys, jau tirštos,
mintys jau verda
ir aš tave
nulipdysiu -
šiąnakt
būsiu - skulptorius.

Prikris,
kaip lapų minčių,
priskris bičių, vapsvų.
Po namus vaikščios,
du graudūs,
geri mūsų Likimai,
kaip medaus
prisilaižę,
du, padūkę lokiai.