Širdžių ant žemės begalė ropoja
Sau kasa jos kasdieną duobę
Apgaule jas pakinko arti karo vagą
Ir priverčia auginti marą su mirties botagų
Iš skausmo širdys tos sustoja
Ir laikas vis naujų ratų kartoja
Kad žvėriui širdi dovanoja
Žverys kiekvieno širdyje gyvena
Kas gauna iš lavonų peną