Likimas

Likimas nenuspėjamas, kai laimingi ėjome,
o kitą dieną kritome netęke visko į bedugnę,
išgėre ilgesio stiklinę iki dugno vėl keliamės su praeitų klaidų ta baimę,
kovodami, ieskodami, bandydami susigrąžint tą laimę, savaimę bandome
kažka pakeist, praeitį išplėšt, juk tiktai bailiai likimui nesipriešina.


Keičiasi pasaulis aplinkiniai,
kaikuriem ne tiek jau reiškia tavo vardas, kurį dar neseniai jie gynė,
kaikuriem likai tokiu pačiu draugu, kur matė, vaiku ant supynių,
susipynė gyvenimas ant keturių mazgų, gaila jog likimas būna toks žiaurus, gaila aš tik paprastas žmogus, vartau gyvenimo lapus apakęs,
kiek neesu pasakęs, sužinojęs, likimo suplanuotą ateitį planuoju,
ilgesio stikline išdugnoju, pagalvoju apie rytojų, irkluoju aš tenai prieš srovę ir grąžint su tavim praleistą laiką noriu.