-

Smėlio namas - šiltas, bet mažas
Jame gyvena kvaišas vaikelis
Augina jis avį, raudonai apkirptą,
Plakančią vienatvę kaip paklaikusi stirna

Dykumose dangus - dažnai apsiniaukia
Ir bado audra vaiko kūną aptraukia.
Arba vėjas pakyla ir viską įkalina -
Kas už jį menkesnis, arba kas nieko nekalba.

Papjauna tuomet vaikelis avelę,
Papuošia liūdesiu kvaišą galvelę
Vėliau nekaltai jis viską pamiršta
Tik skausmingai nujaučia kraujo skonio palikimą.