Rašyk
Eilės (73824)
Fantastika (2198)
Esė (1500)
Proza (10430)
Vaikams (2499)
Slam (49)
English (1132)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 19 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Kaja?
Taip.
Kodėl Kaja?
Ji graži, jauna moteris, dar visai mergaitiška. Kartais jos akys liūdnos, kartais – atrodo, juokiasi.

Iš tikro, kažkada maniau, kad Maja – tai mano dukra. Išblyškusio veido, trumpų juodų plaukų, labai mažų pėdų.
Ji gyvena su motina, šalia alyvmedžių. Jos pasislėpusios namuose kiauras dienas ir naktis.  Jų balsai nesigirdi pro namelio langus bei sienas, nesipina su paukščių čiulbėjimu, nesusilieja – taip tylu einant pro šoną. Visada!
Duktė?
Ne. Ji – Kaja.
Duktė – tai tavo vaikas.
Bet jeigu nesi turėjęs gyvenime gražios dukters, gali galvoti, ką tik nori, kaip tau patinka.
Ir manyti, kad supranti, kas yra dukra.
Juk ir sūnų ne visi turi.
Aš lauke ant suolelio.
Man patinka mūsų namas šalia pylimo netoli upelio.
Man patinka mūsų medinis namas, vaismedžių sodas, nepraeinami žolės bruzgynai, ir smėlinas kelias ligi vieškelio.
Man patinka visa tai, kada nušviesta saulės. Kaja vakar atvažiavo.
Kelio tolumoje išvydau mašiną, ji lėtai įsuko į kiemą, durys prasivėrė ir liko atviros. Dailūs maži bateliai nuėjo į vidų.
Aš sėdėjau po melsva alyva, buvo karšta. O gal po balta, kažkur pavėsyje.
Snūduriavau.
- Tėvas namuose? – ji paklausė.
- Ne… – aš atsakiau.
Tada išgirdau šunį lojant. Būdos nesimatė, nes užstojo mašina. Atsistojau ir nuėjau paskui ją.

- Kaja?
Ištariau po ilgos tylos. Sėdėjome vienas priešais kitą. Valgėme prie vieno stalo. Ji atvažiavo viena, rankose atsinešė sunkų lagaminą. Iš pradžių ištraukė iš jo maistą, tada kitus būtinus daiktus.
Pas mus vasarą labai karšta, prie Nemuno.
- Tėt?
Kaja čiauška. Švelnūs maži žandukai.
Bet jie gali ir įkyrėti, po ilgos sunkios dienos.
- Gavai mano laišką?
Vokas gulėjo nepaliestas, gretimame kambaryje ant komodos.
- Gavau.
- Skaitei? – klausia ji.
- Jis čia jau pora savaičių…
Mano Kaja rašo eilėraščius. Jos motina rašė. Aš – ne.
Ji sėdi prie mažo stalo ir kramsnoja gelsvą sausainį. Už lango lengvas vėjas šiurena medžių lapus, rodos, ji spaudžia sausainį kažkur gilyn į saują: juodi ligi pečių plaukai, akys liūdnos, įkritusios. Žiūri aukštyn, į mano veidą, ir keistai juokiasi.
- Tu manęs nebepažįsti, - ji sako.
Kas ta mergaitė, galvoju.
2010-07-06 16:07
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2011-03-13 13:32
diukasniukas
Labai vėl manipuliuojama skaitytoju, ir man tai patinka. Bet vėl toks moteriškas tekstas, bet čia ne priekaištas, tik pastebėjimas mano skonio atžvilgiu. O mamos tema tau sekasi. Kaip Froidą skaitau ir analizuoju.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2011-02-01 12:45
Mylista sutinka su viskuo
fuf, truputėlį atsikvėpiau, nes čia jau akivaizdžiai kokybiškesnis tekstas, nei "Nepažįstamasis". Minimalus, bet netuščias.

Manau, kad čia nereikia ieškoti nuoseklaus siužeto ir atsakymų, kas yra kaip - tiesiog čia pateikta  tokia situacija ir ją lydintys jausmai. Poezija, kuri apismeta proza. Labai būdinga rašykams (ir erzinanti - poeziją dėkit prie poezijos, ne prie prozos).

Ta santūri, nutylėta jausminė atmosfera neblogai perteikta.

Iš pradžių painiava erzina, bet po to supranti, kad ji daroma tyčia, tad nebesistengi jos suprasti. Kaja, Maja? Dukra, ne dukra? Sėdi po alvyvmedžiais ar po alyvom? Baltom alyvom ar mėlynom? Prie upelio ar prie Nemuno?  Panašu į kvantinę mechaniką, kurioje gali būti ir taip ir kitai tuo pačiu metu.

Deja, be poetinio efekto, tai taip pat panašu į asmenybės susidvejinimą ir šizofreniją. Ir tai įdomu tik iš pradžių, jeigu nesi susidūręs. Po to - graudžiai neįdomu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-10-18 20:58
Dvasių Vedlė
Pabaiga man geresnė už pradžią, nes pradžioj visiškai pasimečiau :) Senamadiška aš, šiaip jau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-11 01:21
Laukinė Obelis
Labai patiko stilius, bet nežinau, ar supratau mintį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-10 22:46
Patarnaujantis
Sutinku, kad pasakojimas kitu kampu. Dėl to truputį sunku prisijaukinti tekstą skaitant, bet man pavyko, rods.

Labai subjektyvu, bet man kūno pasakojimui visgi šiek tiek trūksta. Kitaip tariant, man atrodo, kad lakoniškumo yra per daug. Na, aš tai labai norėčiau truputį daugiau aprašymų. Aišku, galiu juos ir pats susikurti, bet... Žodžiu, ne iš blogos valios, o iš širdies ir suvokimo gelmių detalumo truputį norėtųsi.

Kita vertus, man įvaizdžiai labai patiko. Švelnūs maži žandukai, gelvas sausainis... Miela tai yra. O šiaip šaunu, kad eksmerimentuoji. :)Ir tematikos, ir jausmo stuburas yra, nuo eksperimentų nenukenčia.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-08 13:27
Pirk Volgą
Įdomiai. Labiausiai intriguoja pasakotojos ir Kajos ryšys - dukra, nors ne dukra... Trumpas kūrinukas, bet paliekantis nemažai neatsakytų klausimų, o tame ir įdomumas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-07 15:09
agricola
neblogai papasakota...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-07 14:19
EyesTrueDe_Lies
Suima tik pyktis: "Sustygavimo trūksta kaip nežinia ko. Mintys šokinėja ir gaunasi betvarkė. Galima žaisti su simboliais, nutylėjimais, epizodais, tačiau abejoju, ar tau pasisekė šiuo tekstu kažką pasiekti"
Atrodo, kad jūs visi norite rašyti pagal vieną kurpalių ir nepriimate jokių kitų nei eksperimentų, nei teksto kvėpavimo kitu kampu. Na, pavyzdžiui šis kūrinys - įsiklausymo į save ir supančios aplinkos, Avoir. Jis turėtų būti skaitomas lėtai, tarkim. Ar man pavyko - dem good pavyko. Bet yra žmonių, kurie skaito ir neskiria ką skaito, arba, jiems Šervudas Andersonas nesuprantamai prastas rašytojas. Aš skaitau ir iš malonumo pasikramsnoju.
Hihi.. pavyko?
Kas tas Avoir, galvoju.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-07 10:17
Kirais
Aš perskaičiau ir neradau prie ko prikibti. 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-07 02:43
Avoir
"Dailūs maži bateliai nuėjo į vidų.
Aš sėdėjau po melsva alyva, buvo karšta. O gal po balta, kažkur pavėsyje." - pirmas sakinys prasilenkia su logika, jei kuri realistinį paveikslą. Kita pastraipa gali nurodyti tik į personažo nesusivokimą aplinkoje.

"Sėdėjome vienas priešais kitą" - ką...?
Sustygavimo trūksta kaip nežinia ko. Mintys šokinėja ir gaunasi betvarkė. Galima žaisti su simboliais, nutylėjimais, epizodais, tačiau abejoju, ar tau pasisekė šiuo tekstu kažką pasiekti.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-07 00:47
inas
Kažkaip lengvai skaitėsi. Man savotiškai patiko: priminė ankstesnės kartos lietuvių autorių apsakymus,be to kai ką dar,o supratau,kai perskaičiau: "Pas mus vasarą labai karšta, prie Nemuno."Būtent priminė tėviškę... :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą