gasmanKiaulė atsivedė paršiukų.
-Jūs visi būsit paskersti! - tarė ūkininkas. -Viskas, kas jūsų laukia - tai ėdalas, tvartas, o galų gale peilis, kraujo čiurkšlė iš jūsų gerklės ir mirtis!
Ūkininkas kalbėjo taip, tarsi ką tik gimę paršiukai įstengtų suprasti, ką jis sako.
-Peilis per jūsų gerkles slys v= (v0+at2) /2 greičiu! – įsiutęs šakė ūkininkas. O kraujo hidraulinis slėgis bus lygus vandens stulpo slėgiui!
Ūkininkui iš burnos tiško seilės ir putos. Nežinia, ko jis putojosi. Netrukus jis ėmė rėkti:
-Aaaaaa!..
Ir tuomet įvyko kažkas netikėto. Iš burnos jam pasileido kraujo srovė, kuri vis stiprėjo. Ji buvo tokia stipri, kaip vandens srovė iš gaisrininko šlangos. Ūkininkas gargaliavo, bet staiga jis tos srovės stiprumo buvo nublokštas atgal ir pasismeigė ant vinies, kuri styrojo tvarto sienoje. Į visas puses pasipylė begalinio stiprumo kraujo fontanai. Jie taip čirškė, kad sienos net už 20 m buvo gausiai aplaistytos krauju. Tai buvo nežmoniškas, nežemiškas atsitikimas. Ūkininkas svėrė 95 kg, taigi jo kūne buvo 95/13=7, 3 l kraujo, o jo pasipylė ne tai kad kibirais, bet, sakytum, cisternomis, bačkomis. Netrukus iš kažkur, nežinia iš kur, atskriejo peilis, kuris, tarsi valdomas kažkokios nežemiškos, nematomos rankos, perpjovė jam gerklę nuo ausies iki ausies. Kraujas taip visur pasipylė ir kliokė, kad ūkininko galva buvo kiek įmanoma atlošta atgal ir rėmėsi į tvarto sieną, o kraujo srovė buvo tokio stiprumo, kaip iš pratrūkusio vandentiekio, veikiamo 3 atmosferų slėgio.
Taigi, į visas puses pylėsi kraujas. Jis pylėsi pylėsi, pylėsi pylėsi, kol ūkininkas visas persprogo pusiau ir galop plyšo į visas puses. Iš jo liko tik mėsos ir šlykščios masės gabalai, kurie netrukus kažkaip susvilo ir išnyko. Liko tik kaulų krūva, smegenys, mėsos atplaišos ir daug kraujo.
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-07-04 11:13
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-07 10:45
Pritariu Valkui.
Gerai, kad kiaulės kraujais nepaspringo nuo reginio šmaikštumo. Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-06 23:34
Valkas, manau tu nesi bohema ir manau nusipelnai respekto. Bet briedu savo kūrybos aš nepavadinčiau. Grojimu nervais tuo labiau!
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-06 22:27
Arba nuo kitos bohemos, darančios visiškai tą patį, bet priedo dar ir grojančios nervais.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-06 21:15
Na, jei išsitrynė, tai, matyt, apsivėmęs nuo bohemos, kuri čia peizalioja visokias nesąmones ir svaičioja, kokie puikūs jų kūriniai.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-06 20:08
Jū tū.
Prieš kokius du metus kažkas pasirodė su serija mėsinės ir analinės fantastikos (tiesa, ji buvo ne ką geriau parašyta). Gal tas žmogus išsitrynė, gal ne. Paieškok, jei nori. Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-06 19:56
Eeeee... Gal žinot, kas dar rašo panašius kūrinius? Būtų įdomu paskaityti.
Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-05 19:08
Gal ir sutikčiau, kad nuo regiono priklauso - niekad nemačiau, kaip kiaules pjauna Žemaitijoje. Tačiau durti jas, mano nuomone, patogiau. Du vyrai apverčia, paguldo ant nugaros (savotiškas kietumo ženklas buvo ne padėti ant žemės, bet laikyti už kojų ore), o trečias suvaro durklą. Pataikyti nėra itin sunku (bent jau atvejų, kaip nepataikoma, vaikystėj mačiau tik keletą. Antro dūrio visada pakakdavo). O iš palyginti nedidelės skylutės kraujo nedaug išbėga, kas leidžia jį surinkti daug produktyviau, kai reikia ir kaip reikia. Perpjovus gerklę ištrykšta nemenka srovė - garantija, kad bent kažkas bus aptaškytas ir kažkiek išsilies.
Kitas dalykas - perpjovus gerklę kiaulė gargaliuodama žviegs dar bent keletą minučių, o nuduriant - cypt, ir baigta. Žviegimas, nuo kurio dreba visas kaimas, ne toks ir malonus garselis. Išvada - užuot pjaunant kiaulę dešras geriau pirkim parduotuvėse, o jei kils noras papsichuoti, nepulkime rašyt kraštutinai prasto splaterpanko. Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-05 15:05
Kaip kewles skerdžia, priklauso nuo regiono, apskrities ar net kaimo; mano kolūkiniame palikime bočiai kewlėms gerkles pjaudavo, nes taip būdavo patogiau: du vyrai laiko kewlę, kad nesimuistytų, o trečias pjauna, dar bliūdą pakišdavo kraujui (ką su tuo krauju veikdavo, tai neįsivaizduoju). Į širdį deglųjų nedurdavo dėl to, kad per skanųjį lašinį sunku pataikyti tiesiai į širdį, todėl toks skerdimas, kai prireikia kelių ir daugiau dūrių, tampa labai kruvinu ir nešvariu darbeliu.
Kitas momentas - mažiausias riebalų sluoksnis kewlės širdį saugo iš apačios, tačiau retas kuris norėtų lįsti po gerą centnerį sveriančiu paršu, norėdamas jį padurti ir užsiversti visą kalną lašinių ant savęs. Jei chebra prisiruošia kewlę durti, o ne per gerklę skersti, tai dažnai suleidžia raminamųjų, tačiau nuo vaistų gali sugesti kewlės mėsa, o ir vaistų kewlėms anksčiau (gal ir dabar) nebuvo lengva gaut. Pointas: Valkas nesuklydo, tačiau gasman aprašytas gerklių pjovimas yra dažniau naudojamas skerdimo būdas. Vat taip vat :] Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-04 20:38
=/
Beje, dar negirdėjau, kad kada nors kiaulėm būtų pjaunamos gerklės. Paprastai kiekvienas save gerbiantis ūkininkas turi dvidešimties - trisdešimties centimetrų peilį (amžinatsilsį mano senelis tokį buvo pasigaminęs iš kažko, įtartinai panašaus į devyniasdešimt aštunto mauzerio durtuvą). Argi ne šlykščiau atrodytų, jei ūkininkas kiaulėms grasintų persmeigt jų tokias kraujo pritvinkusias ir į žmogiškąsias panašias širdis? Tereikia tik įtikinamai aprašyti. O autorius to, deja, nemoka. Nors gal suaugs kada nors. Blogas komentaras Rodyti?
2010-07-04 12:04
neįsivaizduoju tokio ūkininko. Ir kad jis taip galėtų elgtis. Mintyse sau sakau- kažkokia nesąmonė.
:) |
  |
©
2001-2026 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |