Magiškos mintys

Įriuos,
pro Laiko srovę,
lyg prožektoriais,
pasišviečiantis -
šviečiančiomis akimis -
per pūgą, delčią,
pakol, tos brangenybės,
prakilnybės
tavo, žiemos glėbyje
neuždus.

Žadinu
lyg aidas,
paukščių namus,
lyg berniūkštis,
apmūsiusius, apmyrusius,
žmonių lizdus

Tos brangenybės -
iš nuoskaudos, gėdos,
iš senų komodų, stalčių,
lyg iš stinkstančio betono,
ištrauktos.
Laiškų, dienoraščių -
magiškos mintys -
pralenks pačias,
ištaigingiausias,
karalių, princų pačias.

O moterys -
braižys, pieš,
aus drobes plačias,
o mintys,
lyg obuoliai,
per žiemą sunoks,
pabrangs
ir jas,
kaimų, miestų madonos,
kaip kūdikius,
kaip žaisliukus
sups ant kelių.