Vis dar laukiu

Kaip apakus elgeta
tikiuos, viliuos ir laukiu,
kada būsiu pakviesta
prie tavo stalo
laužti ir valgyti
duoną,
kuria tu dalinsies.
Kaip žvejys grumiuos dėl
eilės,
kada pakviesi
į savo luotą,
kuris išplaukė
prieš du tūkstančius metų.
Laušiu duoną ir dalinsiuos žuvimi
net jei man nebus leista,
juk to manęs išmokei.
Ir neskinsiu akacijų,
po jomis tebebudi avys,
laukdamos savo piemens.
Kaip ir aš.