kitoks šalia 12

Nepamiršo, paaiškėjo, jog sklerozė dar neužvaldė iki galo smegenų, net išplėtojo jos idėją.
- Brangioji nori suliesėti, eik pas Kysiciną! Juk žinai vien dietomis, kurių nesilaikai, nesuliesėsi! Kalorijas reikia deginti!
Bent vieną sykį gyvenime, Gintaras protingai šnekėjo, bet žmona vis vien nenorėjo su tuo sutikti, nes bijojo:
- Kaip aš atrodysiu ten tokia, tokia stora?!
Jo atsakymas lyg juokas:
- Brangioji, ruošiesi eiti pas psichologą dėl būsimo gimdymo, tai susidaryk sąrašiuką kompleksų, kurių reikėtų atsikratyti.
Sutiko, pagrasinusi sumušti ir užmušti už patyčias, bet į aikido klubą neskubėjo. Tempė gumą, besitikėdama, jog užmirš, entuziazmas praeis.
- Neturiu “treninginių” kelnių! - pareiškimas, Gintaras atidavė savąsias.
- Ten gali būti brangu! - išsigando.
- O tu paskambink ir sužinosi! - kontrargumentas.
- Mes dabar neturime pinigų!
- Einam su manimi į maniežą, - Gintaras nepasidavė. Nors ir visos aistros praėjo, bet mylėjo ir visai nenorėjo, jog ji sektų savo motinos pėdom ir numirtų nuo vėžio. Daug, iš pirmo žvilgsnio nematomų, požymių rodė, jog žengia ta kryptimi: spartus masės augimas, perdėtas jausmingumas pasaulio atžvilgiu.
Vilniuje užmušė lenkų aktorių, ji, sužinojusi iš spaudos, apsiverkė, nors net ekrane regėjusi nebuvo. Ji tai vadina realiu pasaulio suvokimu, jei taip tęsis ir toliau, tai ir taps pasauliu: iš pradžių neorganine medžiaga, o po to kokiais nors augalėliais, kirminėliais... O norisi, kad kuo ilgiau būtų šalia!

- Tautai dabar sunkus metas, o jie liesėjimo problemas žaidžia! pasigėdytumėt, besidulkindami! Ištvirkusi karta, kuriai nieko švento nėra!
- Tavo varpinėj nėra, juk mes ir esame tauta!

Šeštadienį Arnas išvežė žmoną į miestą pasižmonėti, nors gyvena pačiame mieste, bet jo nemato per amžinus darbus. Šeimoje tai jau - tradicija, taip kompensuojamas amžinas užimtumas.
Šeštą valandą turėjo susitikti su jos broliu. Niekaip negalėjo prisiminti, kas jis jam yra: svainis ar riestainis, bet šiaip Stasys - puikus pašnekovas vienam vakarui.
Tai buvo visai kitas, svetimas Gintarui pasaulis. Čia nebuvo neapčiuopiamų fantazijų ir teorijų; viskas realu, galutinis rezultatas - pelnas arba nuostolis.
Arnas puikiai derino savyje tuos du skirtingus pasaulius. Astrologinio “dvynių” ženklo įtaka? Argi svarbu, kas suteikia tau sugebėjimus, jeigu už tai nereikalaujama atlyginimo, bent jau mes taip įsivaizduojam?
Kavinė, pirtelė, alus, nešvankūs anekdotai. Visa šventė baigėsi apie 11 valandą vakaro: visi laimingi ir “šilti” (truputį neblaivūs) sugužėjo į kiemą, susėdo į keturračius vežimus ir išdardėjo, Arnas su sportine “Honda“ - taip pat.
Įvažiavo į gimtąjį kiemą, išlaipino žmoną, o pats nežinia ko užtruko: kažkur užkrito užrašų knygutė, kuri, truputį pasiknisus po automobilį, laimingai atsirado. Išlipus, išdygo du vyrukai:
- Ė, rūkyti turi!
- Ne.
- Tada duok pinigų, byby, bliat! - išraiškingai nusispjovė vienas iš jų.
Arnas vos spėjo atšokti nuo lekiančio kumščio. Sudirbo refleksas: po atšokimo, išsyk sukinukas ir “trumpas” spyris kulnu į paširdžius. Nelabai švarus smūgis - ekstremali situacija.
- O tu! Šunsnuki, bliat! Šakės tau! - suurzgė, susiriesdamas ir dusdamas.
Kad visiems laikams apsiramintų, nusitaikė ir spyrė tiesiai į veidą. Smūgis beveik pasiekė tikslą, tik tuo momentu antrasis jį truktelėjo į save, sugriebęs už apykaklės ir tris kartus smogė ranka į korpusą, į veidą. Arnui lyg ir pavyko užsidengti, ketvirto smūgio metu pavyko nuplėšti paėmimą ir atšokti. Kumštis nuo nosies praskriejo per colį. Arnas vėl spyrė į galvą, bet persistengė, koja atsidūrė svetimose rankose, kurių savininkas žengtelėjo į priekį, keldamas ją aukštyn. Arnas krito, atlikdamas “žirklutes” kojomis, stverdamasis už svetimų, dvokiančių neplautomis kojinėmis: užpuolikas perskrido, stukteldamas kakta į grindinį. Arnas pašoko, dėl garantijos vėl spyrė vienam, antram, atgaunančiam kvapą, vėl jį užimdamas, ir tik tada atsikvėpė.
- Fu! O vis tik gerai mokėti dar ir mesti! Praverčia gyvenime! Jo, Gintarėli!
Gintaras šių žodžių neišgirdo niekados, vyriška savigarba neleido:
- Jis gi negeresnis už mane? O ir už ką? Pusė siūlomų metimų nepasiteisina, per daug judesių. Ir Amerikų neatradinėja, o tik bando savo teorijas pritaikyti praktikoje. Eilinis mirtingasis, trokštantis, bet nepretenduojantis į antžmogius ir dievus.

Prireikė dviejų mėnesių, kol Gintaras nuvarė žmoną pas “didįjį” Kysiciną. Niekada negalvojo, kad jį vėl kas nors sies su tuo žmogumi, kad jo teorijos kažkam tinka. Pasirodo tinka…moterims, bijančioms gyventi! Be anksčiau minėtų priežasčių, dar viena, nauja.
Pasaulis, matyt, taip sukurtas, kad pastoviai jo gyventojams kiltų kokios nors problemos. Žmona prarado pasitikėjimą vyru, pradėjo vaidentis, jog vietoj sporto salės, jis važiuoja kažkur kitur ir dulkinasi iki išsekimo, arba po treniruotės atsivilioja į dušą ištroškusių sekso panelių.
Argi kokios nors kitos panos gali rinktis sporto salėse? Lidija, tikriausiai, sprendė pagal save, ką ne visada galima daryti, bet frazė problemos neišsprendžia. Jei vyras ilgiau užsilaiko, pasitinka su ašaromis akyse. O kur dar pomėgis žiūrėti naktimis pornografinių filmų kanalą?!
- Žiūri, su manimi nesimyli?!
Siaubinga ir paranojiška problema! Reikia žmogų užkrauti darbais, kad kvailos mintys lyg žiurkės į galvą nelįstų.

Gintaras ir Arnas persisotino vienas kitu: pokalbių temos išsisėmė. tik tikslas liko.
Kovos menas - dalykas, kuris vienumoje greitai nusibosta. Partneris yra, bet nusibodo ir nesinori išsiskirti? Reikia ieškoti kitų, kaitalioti juos.
Dar vienos problemos tarpinis variantas: nauja vieta, kur nėra griežtos disciplinos, kur ateini ir priima tokį, koks esi, kur reikalavimas vienas: kovok, bet nežalok.
Sprendimo priėmimo vieta Arno mašina, į kurią Gintaras pasiprašė pavežamas iki autobusų stotelės.
Gintaras išvis mėgo keikti Vilnių už dvi visuomeninio transporto rūšis:
- Kam? Kad pinigų daugiau išsiurbtų?!

Pirmasis dziudo treneris treniruoja kažkur Justiniškėse.
Argumentai: a) jei moki imtis, moki ir kovoti; pavyzdys brazilų dziudziucu - numeris vienas pasaulyje; b) reikia pasiimti su profesionalais, pasitikrinimui: ar teisinga kryptimi einame.
Nutarta: palaukti dar mėnesį, kad Arnas labiau įgustų imtynėse, lankantis po du kartus į savaitę manieže, o po to pirmyn.
Mažytė korekcija planų - šeši mėnesiai metuose, kai darbovietėje vyksta superdarbas, kai reikia pasiruošti vartotojų super pirkimo sezonui. Metas, kai svajoji grįžti namo ir nugriūti. Nepaisant skirtingų socialinių pakopų, abu dirbo panašų darbą skirtingose įmonėse, priiminėjo krovinius: vienas muitino, kitas skaičiavo.
Idėjos realizacijos garbė teko Gintarui pagal principą:
- Tu sugalvojai, tu ir daryk!
Nutaikęs momentą ir dieną, kai valdžia sutartinai vėlavo į darbą, jis prisėdo prie telefono, per informacijos tarnybą sužinojo dziudo federacijos koordinates, kitu skambučiu iš federacijos sužinojo reikiamo trenerio koordinates ir užsiėmimų laiką. Kad dusyk nevargtų, belaukdamas sėkmingo žvaigždžių išsidėstymo, išsiaiškino ir Aikido klubo telefono numerį, o paskambinęs ten, gavo rūpimą informaciją lyg kepalą duonos.
Gerbiamas ponas Arkadijus Kysicinas, po senovei, dirbo didmeninių mažmeninių parduotuvių-bazių principu: kuo - pigiau, tuo - daugiau klientų. Aišku, kainos pakilo: infliacija, įvaizdžio formavimo išlaidos; bet viskas - aukso viduriuko ribose.
Jau kitą dieną nuvarė žmoną į Aikido klubą, palydėdamas žodžiais:
- Eik, brangioji, eik! Viskas tavo labui!

Bailios akys bailiai žvelgia.
- Pati - storiausia iš visų! Viešpatie, pabėgčiau, bet negaliu, gaila pinigų! - nedrąsiai, basa užlipo ant tatamio, atsiklaupė ant kelių paskutinėje eilėje.
Sensėjus su ja jau šnekėjo. Teisėtas vyras buvo neteisus, labai malonus žmogus.
Kysicinas liko patenkintas naująja avele:
- Moteris, gerbianti autoritetus! Paklusniai tobulės, ne išsišokėlė ir paklusni! Nebus problemų! Tik pavardė primena kažką! Reikės pasiknisti kartotekoje!
- Kokios gražios taip sėdinčių moterų sėdmenys, taip ir norisi paglostyti! Mano sėdynė taip pat atrodo? Bet vyrai! Maniškis, palyginus, - Apolonas!
Sensėjus riktelėjo kažką, visi nusilenkė, galva paliesdami žemę, atsitiesė ir užsimerkė, rankas padėdami ant kelių delnais į viršų.
- A, medituoja! Maniškis irgi taip kažkada darydavo! O apie ką galvoti meditacijos metu? Kodėl niekas to nepasako? Betvarkė! - mėgdžiodama kitus, užsimerkė, - Juk neišsikirsi minioje?
Mintys lyg idiotės blaškosi: nuo sekso iki harmonijos teorijos; pakilimas-nuopuolis, neliko nieko… tai - ramybė?
Delnų plekštelėjimas priekyje, kylančių kūnų šiugždesys.
Karštligiškai atsimerkė. Pasaulis pakeitė atspalvį!
Mokyklinis apšilimas, tik truputį aktyvesnis: “kūlvirstukai”, “žuvytės”, “laiveliai”... Visi mokosi metimus, laužimus, o Lidija kaip naujokė mokosi kristi. Kai atsistoja, pasaulis sukasi ratu.