Aš svajoju apie tave
Apie tai,
Kai mes kartu.
Apie meilę,
Apie juoką,
Apie džiaugsmą,
Apie laimę.
Apie dangų,
Apie saulę,
Apie lietų,
Apie tolius.
Ak..
Kartais taip užsisvajoju,
Kad jaučiuosi nenugalimas.
Kartais aš net sugebu skraidyti..
Man tai patinka,
Norėčiau išskridęs nebegrįžti..
Man patinka laisvės jausmas..
Meilės džiaugsmas..
Varpų gausmas..
Toliai..
O, dangau,
O, laisve..
Jūs tik palaukit..
Ateinu..
Nebetoli jau
Aš..
Pagrindimo? Neparašyta ničnieko, ko nesam kiekvienas tūkstančius kartų sakę sau ar draugui jaukiam pašnekesy (jau pradinėse klasėse), arba dienoraščiui...
Juk supranti, kad sakiau "bevertis" be jokio menkinimo? Nes vertės (t.y., TO, ką kitas žmogus perskaitęs pamanytų: "o, tai taip artima, suprantama, bet pasakyta taip, kaip aš nepasakyčiau.") nėra. Galbūt reiktų daugiau paskaityt to, kas JAU yra parašyta rašančių žmonių? Visi čia bandom pasakyt tai, kas lyg ir žinoma, bet kiek kitaip, savaip... Nors labai retai pavyksta. :) Visiems. Beveik.
Įstojai į universitetą ir išvyksti iš tėvų namų? :-) Aš taip irgi sakiau: O LAISVE, ATEINU! Puiku, sėkmės, laukia nuostabus gyvenimas. Net pavydžiu mažumėlę :-) Kad man jau šitas etapas praeity.
p.s. tikiuosi čia nebuvo apie meilę, nes nepanašu. Bet darbelis mielas.