Jei išplauksiu banguojančia jūra,
Siaučiant vėjams virš burių baltų...
Į krantą sugrįš vien tik skiautė rausva:
Mano bekvapiu krauju nudažyta.
Mano valtis suduš, skeveldras parneš,
Aš pasiliksiu giliai vandenyne.
Neplausiu tavo akių – sūrus vanduo
Nusėsiu į dugną ir dumbliais užaugsiu.
Jei išeisiu basa išbraidyti smėlėtų kopų,
Nepareisiu daugiau akmenų takeliu.
Nesėdėsiu po medžiais nuo saulės laiminga
Ir nepinsiu vainikų ramunių baltų.
Išbėgsiu ir atgal neatminsiu kelių,
Nepyk, jei paliksiu vartus nerakytus,
Jei palangės dūlės sutręšę nuo dulkių,
Žinok, išėjau upeliu pabraidyti.