Sausra

Mano Kristus, įkalintas klausykloj, – kiek kitoks,
Nei garbingų žmonių. Ne už nuodėmes
Daužo krūtinę, šaukia grįžti, paimti kartu –
Tai turėtų būt ženklas pasveikti.

Vieną naktį girdėjau jį verkiant – prašė
Gailesčio sau ir tėvams.
Patylėjau už durų minutę. Pamaniau –
Mums skirtinga dalia.

Kitą naktį be poilsio plūdos – išvadino
Piktąja dvasia. Nežinia, apie ką prišnekėjęs,
Tvojo kryžium –
Tai jojo auka.

Ir tik viską išbandęs nurimo:
Tu mirtingas, ne mano valia;
Palieku dykumoj, esi vienas, kai
Norėsi vandens – atgailauk.