Atsisveikinant su rasyk. lt (nėra ko seniui maišytis tarp jaunųjų)
Kai buvo nakčiai iškalbėta
Goda, auginta po širdim,
Parodė rytas mano vietą
Su brėkštančios dienos viltim.
Aš, raidę prie raidės pakvietęs,
Sklaidžiau išbalusius lapus.
Ir nežinau, ar jie kam švietė
Ir koks likimas jųjų bus.
Aš nežinau, ką lems minutė,
Suskambus žalvario gija.
Vienintelį ir sunkų: būti
Giedojau tyliai širdyje.
Užvertęs lapą paskutinį
Bylojau nakčiai paslapčia.
--------------------------------
Mintis vėl posmų rštą pynė
Ir tirpo danguje delčia...