Aš prie tavęs einu lėtai,
Atsargiai keldamas kojelę,
Kaip ankstų rytą, nelauktai,
Aptikęs žemuogių pievelę...
Sutrypti nesinori uogos,
Kuri aplipusi rasa.
Lapeliai pinasi kaip sruogos,
Tik žingsnių girdisi tąsa...
O žodžiai teka taip rišliai,
Kaip upėj potvynio vanduo,
Kad myli, man kasdien sakai,
-Abiems širdy dar ne ruduo...:)