Kaskart, kai tavo nuogas kūnas raivosi manuosiose patalose,
Aš suvokiu, tai daug stipriau už geismą...
Ne! Nesisavinu tavęs- nedrįsk sakyti taip.
Aš puikiai žinau, laisvė- tavo antras vardas...
Bet taip neneigsiu, jog slapčia svajoju, kad kažkada
Galėsiu būt tau daug daugiau negu klientas,
Ir nesvarbu kas tu esi: koketė, kekšė, nuodėminga...
Bevalis aš, priklausomas nuo tavo kūno kvapo.
Sakai nesutverta: mylėti, meilei, buti milimai...
Nereikia šito, leisk tiesiog mėgint tave suvokti...
O gal patiks, galbūt norėsi pasilikt tik manajam glėbyje.
Prašau nepyk, maldauju pasilik, neleisk užmigt vienam
Be tavo artumos...
Aš pažadu tylėsiu, mėgausiuos akimirkomis su tavim,
Ir tebūnie, ech tebūnie kaip nori tu...