pradžia

kas man belieka?
tai tema, koksai absurdas
teatras naktį, mirtis, nieko rimto
kas tas šiandien (vakar), verta mėnesio
gyvenimo laimės, o juk jos nėra
nes nebus vakar dienos, nebebus
laisvės ir grožio, žodyno spragų
gyvenimo menas ne kitiems
mokantiems dainų, ne eilių
„langas“ – tikslas? ne šokiai
įsisavinti miestą, ne mintis
idealai ne žmonėms, harmonija gamtoje
daugelį kařtų, muzika, kuriai pavydi
per maža idėjų; vargšai draugai
čia ne pradžia, bet aš tikiu, kad kìta
saulėlydžio viršūnė; vasaros karštis,
kaip gražu visada – abejojant
pabaigti lengviau nepradėjus, nebetiki
jis dalykais, saule, žemės kvapu
po vidurnakčio šviesa, kai kam negyventi
patinka, bet kaip pabūti ir apimti, neduodant
žodžiais, ir tačiau be praktikos dar tai
nepanašu į normą, standartas rytojui
po sparnais po lėkimą, be kažko...
gal nuo kažko; pradžia tam, kam jos reikia
tai ji man belieka