Prašau gi, kelkis, o, vaikeli.
Turiu aš staigmeną paruošęs,
Šį rytą saulėto birželio
Tau išviriau miežinės košės.
Galbūt, nemėgsti valgyt jos
Ir nori pusryčių skanių,
Rytoj išvirsiu gal kitos
Ir padarysiu ką galiu...
Štai jau garuoja net kava,
Belaukdama, kol akys tau nubus,
Seniai prie lovos atnešta,
O vietoj cukraus - tik medus...:)