Pelės gaudymas

Miškelį platų aš turiu,
Ten ošia vos keli beržai
Ir net tarp eglių keturių
Vis pasiklystu gan dažnai.

Kas dieną, mindamas takus,
Tenai aš nuolat „pjaunu grybą“.
Kai uodas įgelia švelnus,
Susimąstau apie kūrybą...

Užplaukia man mintis staiga,
Gal, apie meilę, pučiant vėjui.
Pavargo net rašyt ranka
Tau laišką, vos jam įpusėjus.

Prisėlinęs vėl vakare,
Čiumpu ant stalo miegant pelę,
Baigiu žinutę ekrane
Ir spaudžiu „siųsti“ su piršteliu.:)