Su vėju į mane tavo esmė nerimsta –
Tiek metų pro duris bohemiškom natom
Jautrias stygas lietei lyg režisieriaus pirštai
Naršytų nejučia šešėlyje po jom.
Lyg kas mane slidus ir svetimas apglėbtų
Ir rodytų, kokie atšalę kambariai,
O aš tiesiog stebėčiau sceninį projektą
Ir banaliai ištarčiau: be reikalo mirei...
Man vėjas neramus į ilgesio apsiaustą
Dienotvarkę įdės iš nesančių dienų.
Vien tik juodi ledai šią vasarą sukaustė, -
Tavo gitaros liko vienos - be stygų.
2010-06-14 22:10
Man vėjas neramus į ilgesio apsiaustą
Dienotvarkę įdės iš nesančių dienų.
Geras visas eilėraštis, o šios eilutės man kulminacija:)
2010-06-09 21:53
daug jausmo
2010-06-08 18:34
Eilėraštis puikus:).
2010-06-08 16:31
Gal tik dabar sunku suvokti, atrodo nemažai sutirštinta čia.
2010-06-08 12:24
"Ir banaliai ištarčiau: be reikalo mirei..."
Puikiai. Tik paskutinėje eilutėje pabėga ritmas. 5.
2010-06-08 11:31
:) Ir iš kur tokios mintys pas žmones ... kurios taip gražiai į eiles nugula....
Šaunu... :))
2010-06-08 10:48
Patiko nuotaika, nusiteikimas, tariamas atsainumas...
2010-06-08 10:46
Man vėjas neramus į ilgesio apsiaustą
Dienotvarkę įdės iš nesančių dienų.
labai mintis patiko:))
2010-06-08 10:29
Labai neblogai :)