Įpėdinė
Prakeikta jaunystė: 23-eji metai, esi tarp draugų, jautiesi viena, nes neturi to vienintelio, kuris masažuotų tave iš vidaus, mylėtų ir suprastų! Minios masažistų vienai nakčiai, bet ryte nuo jų tik galvą skauda.
Nėra vyrų, nepaisant klyksmų apie vienodą abiejų lyčių kiekį žemės planetoje, nes jie - subobėję.
Sąmoningai įstojo į Vilniaus Technologinį Universitetą, tikėdamasi ten sutikti įdomių vyrų, bet ten visus lyg tyčia “pakabino” konkurentės.
Visos šnekos apie moterų feminizmą, moterų kovą už lygias teises - blefas arba pagyvenusių bobučių-damučių paistalai: kai tau 23-eji, padarysi viską, kad tik vyrai dėmesį atkreiptų, netgi nekyla mintis apie draugą vienai nakčiai šiaip juoko dėlei.
Aplankė tėvo klubą, o ten tiek daug vyrukų su inteligentiškais veidais, švelniais judesiais.
- Nepanašūs į vyrus, bet geriau tokie negu nieko! - ką gali spręsti jaunas žmogus apie pasaulį, dar gerai neapžiūrėtą, kai formą priima už tiesą, o turinys - moralinė nesąmonė.
Nudžiugino tėvą, pareiškusi, jog lankys jo treniruotes. Jis, aišku, tai traktavo savaip, pagalvojo, jog duktė susidomėjo verslu.
Pažvelgus iš šalies, jai tetrūko tik laiko dvasios! Kokia turi būti 1993 metų pana? Išdžiūvusi, dažyta, įsivaizduojanti manekene.
Visuomeninės informacijos priemonės cypia, jog tai vyrams – idealios moters simbolis.
Kuo vyras - labiau kompleksuotas, tuo labiau paiso aplinkinių nuomonės ir tiki, jog tik su tokia bus tikru vyru! Kam trūksta kompleksų? Tokių nėra, išskyrus gražius žmonės, su išimtimis. Jiems papildomo grožio nereikia, pageidautina dvasinis ar finansinis turinys, priklausomai nuo pačių piniginės storio. Tai liečia tik partnerio rinkimosi kompleksą, o šiaip jie - nei geresni ar blogesni už kitus, kankinasi nuo įvairiausių manijų ir tariamų trūkumų.
Žmogaus pagrindinė problema - nenoras pažvelgti į save iš šalies.
Treniruotėje skiriamas ypatingas tėvo dėmesys, o pačios žvilgsnį, kaip vėliau paaiškėjo, traukia vedę vyrai. Ką rado juose moterys? Nevedę vyrai atrodo nepilnaverčiais kaip nepatikrintos lemputės. Taip knieti patikrinti, ką gi išrinktieji turi.
Skirtingai nuo erotinių filmų ir visuomenės mitų, vyrai nebuvo tokie sukalbami.
Nepaisant nesėkmių, aptiko vieną malonų dalyką: dingo 5 kg mėsos nuo kūno, užpakaliukas tapo stangresnis.
- Nors tiek gerai, - liūdnai nusišypsojo veidrodžiui, neprarasdama vilties sutikti svajonių vyrą, - Velnias, taip norisi būti laimingai, nepriklausomai nuo nieko, bet tam reikia likti vaiku arba idiotu... subjektais, kuriems laimės reikia nedaug.
Marginalai
Patys pavojingiausi šiame versle - ne konkurentai, o marginalai - žmonės, neužimantys jokios padėties visuomenės hierarchijoje, besiremiantys savo filosofija, tvirtai žinantys, ko nori, ieškantys niekam nereikalingų tiesų.
“Sensėjus” nežinojo šio apibrėžimo, tik jautė, jog šie sutvėrimai sukelia ir dovanoja problemas lyg venerines ligas, bet gobšumas, paėmus pinigus ir humaniškai išėdus iš klubo, skelbiant, jog individualistams ne - vieta aikido mene, užgoždavo nuojautas. šį jausmą pastoviai sąžinei teisindavo, lyg duodamas interviu po teismo:
- Parduodu tiesą lyg knygą, o ką darys įsigiję, neįdomu. Kas ką man gali padaryti? Oomoto federacija jau oficialiai pripažino įgaliotuoju atstovu Lietuvoje, tegul visi eina švilpt, jeigu nepatinka.
Žmogus už visuomenės dvasinių ribų.
Tėvai neturėjo laiko diegti moralinių normų: tėvas mirė, motina dieną naktį dirbo, kad išmaitintų vaikus ir naująjį vyrą girtuoklį. Už ką ji jį laikė ir periodiškai puldavo peiliu? Gal dėl naktų, kai geismai iškildavo į paviršių, nugramzdindami užmarštin šlykštų pasaulį? Bet juk dieną tas šlykštukas vyro dėka virsdavo pragaru.
Gatvė berniuko nepriėmė: per daug išsiskyrė iš kitų. Jam jos normos nepatiko, o jis kitiems kėlė patologišką naikinimo troškimą. Jis eidavo lyg vienišas vilkas, pasiryžęs pabėgti arba nužudyti tą, kuris jį palies.
Mokykla - per silpnas veiksnys, kai pirmieji du neveikia. Oficialiai-sunkus, bet gabus humanitaras, neoficialiai - neliečiamųjų ubagų kastos atstovas, juk mokykla - elitinė, o klasiokai - aukštų valdininkų vaikai.
Tai vyko visuotinės lygybės laikais. Įdomu, kas vyksta šiais laikais?
Tikriausiai, kovos menai vardan tokių ir egzistuoja, juk agresorių nereikia mokinti pulti, jiems ir taip puikiai sekasi.
Nepanašus! Privalo būti sunaikintas! - humaniškos visuomenės nuostata?
Nori išgyventi, netapęs minios dalimi, išmok gintis, - anksčiau ar vėliau ateinantis suvokimas.
Kodėl vyrai, ne moterys? Todėl, kad patinai vieni kitų, ypač nepanašių į save nekenčia dvigubai! Moterys - ne geresnės, bet jos dievina intrigų meną ir psichologijos studijas pasąmonės lygyje, kad ateityje manipuliuotų patinais. Kodėl žmonės - baisūs? Bala žino, reikia guostis tuo, kad lyg kristalai turime daugybę briaunų, o ši - viena iš daugelio.
Dziudo imtynių sekcija buvo pirmoji. Visuotinės lygybės laikais daugiau nieko ir nebuvo: tik boksas ir ketverios imtynių rūšys. Dziudo tapo vienintele aistra kovų mene. Nebebuvo marginalas, nes susirado nišą.
Likimas - keistas dalykas kaip ir viskas aplinkui. Sportas - ne visiems, o tik sveikiems. Gydytojai pasiknaisioję sveikatoje lyg mėšlo krūvoje, paskelbė išvadą, jog negalima sportuoti, nesvarbu, kad nori! Negalima! Tu neturi pasirinkimo laisvės, nes tu - visuomenės tarnas arba vergas, pašvęstas numatytoms prievolėms! Net rinktis: gyventi arba mirti, neturi teisės; jei numiršti - apšaukia bepročiu ir bailiu, bijančiu gyvenimo ir apnuodija artimųjų gyvenimą.
Ar vaikas pasipriešins visuomenei, kuri baugina? Vargiai, telieka paklusti, juk jis net vardo neturi, tik krūvą pravardžių.
1985 metai - lygybės sistemos irimo pradžia, kuri atgyveno kaip ir bet kuri kita prieš tai buvusi sistema. Idėjų virtimo preke pradžia, susilyginant su likusiu pasauliu. Iki tol slaptos informacijos srautas pliūptelėjo ant vartotojų galvų: melas ir tiesa, pasakos ir tikrovė.
Stabilią prievartinę harmoniją pakeitė absoliutus chaosas. Gyvuliai, buvę pavyzdingais piliečiais, nusiplėšė kaukes, išėjo į gatves, plėšdami, vogdami ir prievartaudami. Kur dingo paklusnumas ar įgimtas baimės jausmas? Gal nebeliko, ko bijoti? Likusieji užsidarė namuose, įsivaizduodami, jog pasislėpė tvirtovėse. Klydo, nes nedidukę jų finansinę galią gyvuliai iščiulpė grakščiai per bankus. Kyla klausimas, ar verta būti žmogumi, nors nežinome tikrojo subjekto apibrėžimo.
Nusispjovęs į perspėjimus, kad liks aklas, marginalas godžiai rijo informaciją, krintančią ant galvos. Formavosi charakteris: pravardės užleido vietą vardui. Kas - po to? Armija, policija, karatė, policijos kovinio parengimo kursai su devizu:
- Norite išmokti muštis: stipriau malkite rankomis ir kojomis!
Suteikta nulinė bazė - bevertė, nes suteikia pilno kovos vaizdo, likdama tik informacija, kaip smogti ir laužti, nepasakančia kada.
Nusivylimas valdiškomis struktūromis, nes nesuteikė viršilos laipsnio, o bendravimas tapo nebepakenčiamu: žmonės mąsto kitaip nei ponas marginalas, o čia dar pasiūlymas dirbti naujai įsikūrusiame banke.
Nėra tikslo pasakoti visą istoriją, ji - eilinio statistinio piliečio, tik vienas faktas: vaikinukas tapo kovinės savigynos treneriu. Jo mokytojas pakeitė veiklos sritį, užleisdamas ir rekomenduodamas į savąją vietą marginalą.
Nežinodamas kokį įspūdį palieka aplinkiniams kaip gėlę, nesijautė vertu didelės garbės (kiekvienam savo), jausdamas patirties ir žinių stoką. šiaip visada labiau domėjosi džiudžitsu nei karatė, bet tokių dalykų Lietuvoje nebuvo ir nebus. Pernelyg maža rinka, juk tik lietuviams Lietuva - pasaulio centras.
Pedagogikos mokslą niekino: laikydamas nesąmone mokytojo kėlimą ant pjedestalo.
Keistas noras būti žmogumi, ne antžmogiu; nemokant būti nepasiekiamu, anksčiau ar vėliau tampant draugu, po to priešu mokiniams, nes paaiškėdavo, kad mokytojas - neidealus. Ten, kur - finansinis atsiskaitymas, draugystės ir meilės nėra.
Buvo per jaunas, kad suprastų tokius neteisingus teiginius: į kiekvieną atėjusią mokinę įsimylėdavo, o ši paniekinusi pabėgdavo, sustiprinusi silpnutį asmeninį “ego”.
Į sekciją užklydo dar vienas marginaliukas, nešiojantis lyg kardą Žilvino vardą, Pabaltijo Pankrationo taurės varžybų prizininkas.
Kitas stilius, panašus mąstymas, skirtingi fiziniai duomenys. Žilvinas paliko aktyviųjų sportą dėl išaugusio Pankrationo nario mokesčio, pasiekęs tikslą: nugalėti tada, kada reikia, žavint vyriškumo ištroškusias paneles. Buvo smulkaus sudėjimo ir mažo ūgio; domėjosi aikido.
Gintaras ieškojo būdų, kaip išvengti atakos, neapsikeičiant smūgiais.
Pradžia pagal atvežtą iš Rusijos knygutę apie aikido.
Studijos sutapo su reklaminė kampanija “sensėjaus“ Arkadijaus Kysicino. Tiesos ieškotojai nukeliavo pas jį.