Išėjai toli, iš kur negrįžta niekas.
Ten, kur kalba medžiai ir dainuoja gėlės.
Išėjai kur saulė visą laiką šviečia,
Šviečia net kada, kai lyja lietūs.
Ant kokio debesėlio gyveni?
Kurio lapelio šnaresy tave išgirsti? -
Tarp akmenėlių upėj sruveni,
Rasos lašeliuos deimantukais spindi.
Ateik vaivorykštės taku per aukštą dangų,
Žibuoklių mėlynom akim pažvelk į rytą,
Visi pušų spygliai kartoja tavo vardą,
Tu kiekvienam rasos lašelį uždaryta.
Ateik į sapną mėnesieną tvankią
Kai vėjas sušukuoja aukštą žolę...
... O! Kaip norėčiau dar paglostyt tavo ranką!...
.............