jo sparnų paskirtis
(priešingai nei įprasta manyti)
grynai praktinė -
pavėsiui tverti
o ir šiaip
knygų laidumas šilumai
ačiūdie menkas
vis užeinu
vis nenuperku
paskaitau
tą tą tą va dar šitą
sudėstau pamėgtąsias taip
kad kitąkart
rasčiau be vargo
ir kad priešiški autoriai
nekibtų viens kitam
į (at) lapus
turbūt nesaldu
paskutiniam egzemplioriui kiurksoti
kai jau prieš 4-5 m. išleistas
(ir kampučiai aptriušę
ir turinio stiprumas nugaravęs)
bet kiurkso
kurgi dėsis
vis geriau nei
žvilgūs perkamiausieji -
tie kur prie pat kasos
bet be pegaso ašuto šerdy
kelis mieliausiuosius
sergančiais viršeliais
nugrūdu kuo giliau
su visa galybe
savo pirštų atspaudų
jei kas įsigys -
privatizuos ir dalelę manęs, po šimts
kaip kad grūsdavau senovėj
Kubilinską (sunkumo sulig plyta)
už sekcijos
kad naminukai ar kirvarpos neiššifruotų
Bebenčiuko pamišimo
(su manim ir tik su manim
jis norėjo kalbėtis)
išėjus iš pegaso pirmas veiksmas -
užsidėti juodus akinius
tikrovės laidumas šviesai
ženkliai didesnis
nei knygų
kelis mieliausiuosius
sergančiais viršeliais
nugrūdu kuo giliau
su visa galybe
savo pirštų atspaudų
jei kas įsigys -
privatizuos ir dalelę manęs, po šimts
PO ŠIMTS!
(Buvau pamiršusi palikti pirštų anspaudą):)
Klaida- nezinomats gerpėjats its XV amziauts!
Ir dar keturits pamirtsau paratsyti, nets penkiemts reikėtų daugiau jautsmo..kraujo kartsto ir verzlauts, ou yets!
Pegatsats-Vampyrats,
arpa - mano rūtsyje niekada netvanku
paantratstė: AmNiamNiam
mano tsparnų patskirtits
(kaip vitsi ir linkę manyti
patakų panatikai)
grynai praktinė-
pavėtsyje nutverti
o ir tsiaip
knygų laidumats tsilumai
vitsai nemenkats
pavyzdziui
Metkytėts pirtstukuts
vitsada randu pe vargo
tsudėtstau
prietsitskuts autoriuts
ir klautsautsi
ką apie ją kalpatsi
o kai jau kimpatsi į atlaputs
numetu nepirkęts
ir tskrendu
į jots pamėgtątsiats
ir autorių, pei pirtstukų
paminėtats vietats
netgi lapai tsaldu
lyg ji pūtų patskutinits egzemplioriuts
priest 4-5 tsimtmetsiuts itsleitstats
tsu aptriutsutsiaits patsijoniaits
pet tsiprumats vitsai nenugaravęts
kiurktso tsau, neturėdama
kur patsidėti
AM
vitsai ir geriau –
pakylu kaip pegatsats
pe jokių atsutų ir kuolų tsirdy
net utsimoku tsiek tiek
į jots rankinuko katsą
ou yets ir taip
nemeluoju
patskui mieliautsioji
aptsimeta tserganti
nutsigrūda kuo giliau
arpa itsoka tsu vitsa galype
ir mutsa pirtstų antspaudukaits
lyg norėtų privatizuoti
dalelę manęts –
Kitkio Pitkio!
Po tsimts.
tada ats jai takau –
tsauk pats kupilintską
pepenciuk mano
o tai paimtsiu plytą
its uz tsektsijots
ir niekats nepeitsipruots kats pirmiau –
kruvinoji meri, ar kotletai!
pamitsėlė, ji tada tyliai atsako –
tsu tavim, tik tsu tavim
noriu kalpėtits
pet utsidėk juoduts akiniuts
kad ratsykai nenutuoktų
kad tai tavo galaktitska tsvietsa
man zenkliai tsvarpetsnė
nei knygų
ir poezijots
dulkių
oj, absi absi:) yra gražių vietų, kur malonu skaityti ir malonu būti nustebintam metaforų, bet. nežinau šiaip. kai kurių eilučių, rodos, nereiktų kaip 'tą tą tą va dar šitą' ar tas laidumas dukart minimas, net jei ir tyčia, ar. ai, nepyk, geras dalykas čia, kad kažko nežinau, tai čia mano problemos
:) kas čia dabar taip ir priima - "viduriuką" kaip blogį kokį , kaip neigiamą aspektą - o kodėl ne kaip gėrį ? nėra kūrinukas koks niekinis juk , atspindi daugelio (tikiuosi) pojūčius ir refleksijas knygyne (ir man sunku iš knygyno išeiti ...:), nelengva kartais ir užeiti - kai vėjai ...:) ) , bet ... pasakiau, subjektyviai tegu, kas man jautėsi skaitant kūrinį ir tiek ... negi dar reikia praanalizuoti vidutiniškai žaismingas metaforas , lengvą ironiją ir t.t. - skaitantiems matosi ir taip ... ir pačiai autorei taip pat ...:)
P.S - vo, beveik teisinuosi :), bet juk nemalonu kai autoriai taip jautriai reaguoja ...na bent šituo atveju - manau, tai laikina ...:))
Ilja, taip, koncentracijos - nulis. Ir aBskritai forma nulinė... :))
Tictac, būtų miela, jei kalbėtum konkrečius dalykus apie konkrečią rašliavą, o ne lygintum ją su kitom. O kad mano rašliavos vidutinybinės - savaime suprantama, nebūtina primint. ;)