Eina visi... ten!

Iškritau aš iš medžio netyčia
Ir atgal net nesiruošiu lipti.
Spokso nustebę namiškiai-
Nejaugi dabar jau viskas!? .

Kopėčias siūlo kaimynas,
Bet į dangų lipau aš dar pernai.
Du liaudies medžio drožėjai tviska-
Išskaptuos kokį trolį su didele galva.

Išeinu tuo keliu, kur trolį žada statyti,
Ir einu išsišiepus į niekur be nieko.
Nusispjaut man ant tėviškės raudančios liepos
Ir tų, kurie kopijuoja rytojų iš tirpstančio sniego.