Parašyki mažytį laiškelį
Iš būtosios vaikystės sapnų,
Šiaurios pūgos nuneš jį į kelią,
Kuriuo aš pas tave ateinu.
Margas norų tavųjų pasaulis,
Kaip žiedai vasariniuos laukuos.
Bris iš pasakų rūko dvi saulės,
Dvi gegutės sodely kukuos.
Vinguriuos dvi eilėraščių pynės,
Po miškus, po laukus, po namus,
Du nykštukai atneš dvi supynes
Ir vaikystės sapnus neramius.
Parašyki nors mažą laiškelį
Iš gražiausių dienų, ką meni –
Tenuneš ramūs vėjai į kelią,
Kuriuo tu pas mane ateini.
. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .
Parašei tu man pirmą laiškelį
Ir tą piešinį pirmą menu.
Visi vėjai juos nešė į kelią,
Kuriuo aš pas tave vis einu.
O Neilui.
Visiškai nereikalingas žodelis "tą", jeigu po nurodymo vėjams "kur"? "į kelią", tai toks žodis "tą" nereikalingas (bereikšmis). Sutikčiau, kad įterpinys "tu" irgi nepuošia eil. ir reikėtų ieškoti sprendimo be jo, bet per mažai kantrybės atsirado, todėl palikau taip. Žinoma, save bandau teisinti, kad jeigu kiti pasitenkina įrašydami viename sakinyje tris TAU, TAU, TAU... tai neblizginsiu ir aš. Gal atleis man dievai?..
Na taip nostalgiškai sentimentaliai , nykštukai tie :) , tik paskutinis posmelis truputį smegenis susuko - ką ten tie visi vėjai nešė ? laiškelius ar nykštukus ? :) ar norus ?...