Vasaros vakaro vėsa
Lipniais voratinkliais
Skverbiasi į stuburą
Į kojas nuogas
Sminga uodų straubliukai
Kraują nusiurbia
Vėjas nugarą laižo
Akimis paliestos
Žvaigždės tolsta ir leidžiasi
Nustebusį vasaros žvilgsnį
Apniaukia vakaro tamsa
Vėsa įsigeria į žemę augalus
Ryt laukiama šalna.