Aš pavogsiu tavo ramybę
Išplėšiu ramius sapnus
Jeigu savo veido grožybę,
Neišdėsi prie kojų paklusnumo ženklus
Tavo vienatvė buvo tavo turtas -
Pavogsiu ir jį
Tavo tamsių briaunų užburtas
Tu seniai jau įkalei kančių stulpą
Krūtinėj
Prikalsiu
Ten ir širdį
Ne mano kaltė -
Kas tave sukūrė - to
Kam nors priklauso net mažiausia
Žvaigždė
Tavo mergystės kelius
Jau
Vėjas draiko