Miniatiūra

Kuo tu vardu linksmų barų drugeli,
kodėl renki išblukusias spalvas,
į kur nuves tave vingiuotas kelias-
į saulės šviesą, ežero nendres.

Kada dangus užuolaidas nuleidžia,
rasa nuplauk pavargusius sparnus,
ir pasiguosk- kas tavo širdį žeidžia,
sudužus laimė, griūnantis dangus.

Kada suglus sparnai žibintą plakę,
nutūpk ant kmyno, ar gelsvos svėrės,
o ašara nukritus- ne plaštakė,
ji nesuduš - o sieloje spindės.