Nesužinoasi

Manai, kad aš išdykusi mergiotė,
Jei moku juoktis už kitas linksmiau?
Manai, kad man terūpi vien tik pokštai,
Kad aš tuščia, linksmybių vien tetrokštu?
Na kągi, aš neprieštarausiu tau.

Juk tu vistiek nesužinosi niekad,
Kad savo pokštais aš stengiuos giliai
Paslėpt laukimą, ilgesį ir kančią,
Stengiuos pamiršti savo dalią karčią,
Ir tik svajonėmis guodžiuos tyliai.

Nepatikėtum, jei aš pasakyčiau,
Kaip aš raustu ir gėdinuos viena
Nuo pokštų šitų, žodžių tų ir juoko,
Kad būt švelni ir rūpestinga moku,
Žinau, nepatikėtum niekada.

O taip! Kur kas lengviau tau patikėti,
Kad lengvabūdė aš ir pagaliau,
Kad manyje, galbūt, pats velnias sėdi,
Kad nedora aš ir baisi koketė...
Kam prieštaraut? Galvok taip ir toliau.