Judo bučinys

Koks šaltas rūkas laižo mano kojas
Saulėteky jo veidas toks gražus
Be gėdos apie meilę man meluoja,
O aš tikiu ir atsiduodu pamažu...

Dangus atsiųst Tave man pažadėjo
Tegu į skolą, su palūkanom tegu
Juk aš jaučiu kaip link manęs artėji
Kai vėl nutolsti, aš lėtoj ugny degu...

Aš su Tavim išmokau džiaugtis Judo bučiniu
Nejau to maža, ką aš dar galiu?
Juk aš net vietos Tavo širdyje neužimu,
O Tu gaili atodūsių kelių....

Mes niekada, girdi, nebūsim atsiskaitę
Tu liksi skolininku, aš – aistra,
Skandinančia akis „kvailos mergaitės“...
Aš priekaištu, Tu - laime netikra.