RudenėVisuomet laukiamos spalvingosios alyvos.
Jos mena man mokyklinius metus,
Kai dvaro sode jas klasiokai siaubė ir bėgo
Sveikint su vardadieniu patinkančias panas.
Dar ir dabar tos kekės žavi,
Jų puokštę dovanoja man kasmet.
Tiktai mažajame jaukiam dvarelyje
Jos iškapotos ir jau niekad neatžels...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2010-05-17 22:04
Blogas komentaras Rodyti?
2010-05-18 07:27
Kaip galima dovanoti (žiauriai vogtas) alyvas kasmet (esamasis laikas), kai jos iškapotos (būtasis laikas)? Ir kaip galima jausti pasigerėjimą ir grožėjimąsi augalo žiedais, kai jie nuskinti praranda savo alyviškumą? ir koks ten belikęs dvarelyje jaukumas, kai iškapotos alyvos, kurių buvo tikriausiai, ne vienas krūmas, bet ištisa alėja? Ar tai nėra kažkokia miesčioniško vaikiškumo apraiška, vaidinanti net gi "panas"? Ar jau netenkina nepilnamečių "mergaitė", "mokinė", "gimnazistė" ir kt. įvardijimai? Argi tas žodis "pana" turi daugiau romantiškumo ar lyriškumo? Visgi linkiu labiau apsišarvuoti valia, nes poetika, tai toks daiktas, tarytum tik ką išdygusių morkyčių ravėjimas, tai labai kruopštus darbas, reikalaujantis begalinės kantrybės. Be to, ketureiliai reikalauja šiokio tokio ritmiškumo, ir rimavimo, ir rimavimo...
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |