mano sunkiai pasiligoję
dievai numirė
užkasiau po
obelaitėmis
kad gražiau
žydėtų
tada berods
trise
išgėrėm butelį
sukom
sukom
kol kažkuris
apsivėmė
iš patiškimų
krypties
ėmiausi pranašauti
ateitį
ir kaip viskas nušvito
stiklo bei
betono zikuratuose
džiaugiausi iki
apsi
net veidą susimušiau
ėjo pavasaris.