O tu galvojai, kad negrįšiu
Gulėsiu purvinas griovy
Nors rūbai mano ir suplyšę
Aš tvirtas savo vidumi
Tu klausei, kiek galiu dar gerti?
Kiek dar kentėti tu turi?
Bet aš kenčiu, aš pats sau vergas
Ir vergo mano ateitis
Kiekvieną kartą prisigėręs
Gal ir primušti aš galiu
Tačiau ryte juk atsikėlęs
Padovanoju tau gėlių
Ką tu sakai? Mane palieki?
Dešimtą kartą tai girdžiu
Juk negali pamesti ir pabėgti
Visgi žmogus aš tebesu