Ša, patylėkim

Jei mokėtum skristi, –
Amžiams likčiau žemėj,
Ir skaičiuočiau eglių viršūnes –
Jos arčiau tavęs.

Jei paliestum tylą,
Mano siela suvirpėtų.

Atsimerki – jau tamsu:
Mano veido neišvysi.
Ženki žingsnį begalybėn.
Aš – tik laikina migla.
Neįkvėpk manęs – sužeisiu,
Nepaleisk,
Nes grįšiu.
Jei prabiltum į mane – apkursčiau.
Ir galėčiau amžiais taip gyventi.
Ir nejausti,
Nematyti,
Nelytėti.

Jei mokėtum skristi, –
Amžiams likčiau žemėj.
Ir auginčiau eglių mišką
O po to – skaičiuočiau viršūnes.