Mano melas - tai tik juoda tiesa,
Aš negaliu Tau pameluoti,
Todėl Sakau Tau
Tiesą su spalvom...
Ir byra man iš lūpų ši juoda paletė,
Pilna vaidybos ir savanaudiškumo.
Kai dar buvau aš mažas, paikas,
Vaškinėm kreidom užpaišiau...
Kol palaipsiniui tuštėjant mano sielai,
Smala mane pilnai užliejo.
Ir kažkodėl taip lengva juodą tiesą berti,
Kai uždažai jausmus ir kaltę...
Spalvinu gyvenimą kaip knygą,
O juk knygą ne begalinė...
*nekyla ranka pavadinti šio darbo eilėraščiu.