Dienos turtus skaičiuoja vėlei Temidė - vakaro tyla Juk viskas ką turi - šešėliai Tik tavo praeities byla Pasvert, padaugint, padalinti Gali tik savąjį „kas aš? “ Raktu ramybės atrakinti Praeities sąskaitas, skolas Tu nieko neturi, tik VAKAR Užantspauduotą granitu DABAR – tik kaltas vienai raidei Akimirkai, smulkiu šriftu Ką parašei – ne tavo valioj Ir viskas baigiasi tašku Be juodraščių ir be kablelių Tik pavadinimas liks. TU. Iš lėto lėtas laikas liesis Prie visko tiksinčia ranka Kas virs vynu, o kas pelėsiais Ką kirs dalgiu, o ką kulka Ir kokie bus – jei bus rytojai Koduoji - kuo dabar tiki YRA į BUVO, lyg artojas Sulig atodūsiu brauki.
Visai nieko.
Rodos, tavo kūryba tai į kalną lipa, tai nuo kalno leidžiasi.
Tai viršukalnėj, tai duobėj.
Aš už "Optima liniją".
Trys.
Su pliusu.
(tiek to)
Kitąkart, kai dėsi eilių, pagalvok, kiek ko gero sugalvojai, ir kiek ko silpno, ir ar tikrai tuo silpnu nori skiesti tą gerąjį ir padaryti savo kūrinį vidutinišku optima linija produktu? :)