Rašyk
Eilės (72037)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Svaigsta galva, kūnas apsunkęs, vos pavelku kojas, o jau kojų venose, tarsi pažeistose varikozės, kraujas laksto su skausmu, pirmyn, atgal.
        Pirma mintis žinoma yra tokia, sulaukėm pavasario, pabudo organizmas ir pradeda švankuoti, o saulė, ką? Ji atkopdama budina svietą, tirpdo sniegą, ir mūsų kieme atsiveria žiemos gyvenimo atgarsiai ir atvaizdai. Tarsi koks patyręs archeologas, saulė, sluoksnis po sluoksnio, neapsiverčia liežuvis pasakyti, kultūrinis, nes atsiverčia nekultūriniai sluoksniai, kuriose dominuoja cigarečių pakeliai, degtinės, sidro buteliai, panaudoti prezervatyvai, o gal ir nepanaudoti, apie kitokią ten smulkmę nesinori nė kalbėti. Juk, apie smulkmę visada tylom ar prabėgom, tam ji ir smulkmė.
        Tiesa, pasitaiko viena kita konservų dėžutė, „skarbonkė“, tetrapakų liekanos. Nesimėto tik stambios kupiūros, auksiniai papuošalai ir kitokie brangūs daiktai, kaip antai piniginės, fotoaparatai, nešiojami kompiuteriai, baldai.
        Nepagalvokit tik, kad aš čia esu koks „Darom“ akcijos aktyvistas. Pasakysiu tiek, kad nei šiukšlinu, nei rankioti nusiteikęs, bet kai einu nunarinęs galvą, tai ir matau šį bei tą. O galvą einu nunarinęs, kad esu drąsus žmogus, nebijau pažvelgti sau po kojom, nesu filosofas, galintis įkristi į šulinį dėl kokios nors žvaigždės mirgsnio, ar poetas į transą pamatęs kokį nors nerealiai realų pavasarišką akcentą.
        Šiukšlintis žmogiška sako kažkieno išmintis, net ne kokio nors Monteskje ar Larošfuko. Jie apie šiukšles negalvojo, negalvoju ir aš, tik taip gali pasirodyti iš to ką pamačiau, beje ir ne tik mūsų kieme. Mieste irgi tas pats.
        Ir piktintis nesipiktinu tuo šiukšlių apsireiškimu iš po sniego, nes o kas apsireikš, pas mus darželių nėra po langais, iš po sniego jokios ten snieguolės ar žibutės neišlys, nerasta, nenumatyta, nesuprojektuota, be to kas atlaikys šunų mylėtojų dergimą? Visos vejos nušiktos, o anie teisinasi, nėr kur dėti, ir ką daryti, kai augintis užsinori kaku?
        O pavasaris ne tik man, nes šį rytą, o rytas taigi šeštadienio, mūsų laiptinėje įvyko nedidelis, sakyčiau, teroristinis išpuolis.
        Mūsų laiptinės pirmajai, taip sakant, moteriškei, nagi Šaronai Stoun su Klaudijos Šifer eisena, ant durų rankenos užmovė prezervatyvą, iš riksmo nesugebėjau nustatyti, ar panaudotą, ar naują, o konservatorių ruporui, ten pat buvo pririšti juodi stringai. Vis tik Dievas yra pagalvojau jau paskui, kai viskas buvo aišku, nes negražu yra keltis aukščiau visų vien todėl, kad tavo partija yra valdžioje. Toks va menkniekis, ant durų rankenos parodo, kad esi tu dulkė, toks pat kaip ir visi kiti, netgi gal dar labiau atsakingas. Negu tie kurie išrinko opoziciją. Bet taip galvojau vėliau, o tuo metu klausiau radijo.
        Tik radijas pranešė, apie eilinį žemės drebėjimą Čilėje, o aš ta proga prisiminiau kažkokį čilietį Chaokimą Murjetą ir dainą iš panašiu pavadinimu filmo: Vaikystėj mokykloj mus mokino/ Nėr gražesnės šalies už Čilę... “
        Pagalvojau dar, kad gal jau ir nebėr tos Čilės, kiek ten jos ir buvo makaronas palei vandenyno krantą, o čia tiek žemės drebėjimų, dar spėjau prisiminti, kad ir evoliucionizmo tėvas Čilėje buvo pakliuvęs į žemės drebėjimą, o kas gali paneigti, kad ne po to sukūrė teoriją, kad išlieka stiprieji, žodžiu natūrali atranka.
        Tuo pačiu, tik spėjau pagalvoti, kad gerai, kad mes ne Čilė ir čia neišpasakytai ramu, kai iš pradžių ketvirtame, o paskui trečiame aukšte pasigirdo nepasitenkinimo šūksniai, visokių išsireiškimų tirados, dar pamaniau, kad gal vėl graffiti meistrai prasisuko.
        Pravėriau duris, manosios buvo švarios. Ketvirtame aukšte Šarona Stoun su Klaudijos Šifer eisena šaukė, kam ji turinti dar duoti laiptinėje, kad baigtų ją terorizuoti, kad atsikabintų nuo jos, pabaigtų visas užuominas, kadangi jau trečias kartas, kai už tos gumos nutverianti, ir tai vyksta šią savaitę.
        Išgirdęs dar žemiau aukštu kylantį triukšmą, ir aiškiai girdėdamas savo mylimo ir gerbiamo kaimyno iš trečio aukšto balsą, nesusilaikiau nueiti ir pasižiūrėti, bei pasidžiaugti jo nelaime. Juk tai nors kiek pasąmoningai suartina kaimynus, atsiranda kažkokio bendrumo suvokimas, nors iš skirtingų barikadų pusių, bet vis tiek kolektyvo pojūtis.
        Ketvirtame aukšte šnopuodama iš pasiutimo durų rankeną šveitė ir į mane neatkreipė dėmesio smarkioji kaimynė, ji tikriausiai nelaiko manęs pagrindiniu tariamuoju, juo labiau tuo, kuriam dar nedavė, o trečio aukšto laiptinė stebėjo virpančias konservatorių ruporo rankas ir krizeno, nes ką tik vyriškis užsidirbo per jas, kad išmestų „tą brudą“, kaip išsireiškė, ne mažiau karinga jo žmona. O kaimynas lyg norėdamas paslėpti sumišimą kalbėjo:
Niekada nepagalvočiau, kad moterys tiek nusigyveno, kad nešioja tokias virvutes vietoj kelnaičių.
Dabar yra tokių, kurios visai nieko nenešioja. – Žinovo balsu pareiškė kažką kramtydamas, trečio aukšto skustagalvis Raulinaitis.
Kaip senovėj? – Paklausė konservatorienė.
Kaip naujovėj. – Atrėžė Raulinaitis, o nukentėjusysis dabar jau kreipėsi į mane:
O aš pradžioj pagalvojau, kad čia tavo darbas, tipo vyriausybės dienos suskaičiuotos, gedulas matai, kokardą man ant durų rankenos juodą parišai nakčia.
Ar jau suskaičiuotos? – Pasidomėjau, kiek įmanoma giliau paslėpdamas jausmus, kad neduok Die ką įžvelgtų akylasis Akistatos skaitytojas.
Nesulauksi. – Iškošė pro dantis, žiūrėdamas, kaip žmona atsargiai susemia, kaip kokias radiacines atliekas, tuos kažkieno čia atkeliavusius stringus ir neša išmesti į šiukšlių vamzdį.

        Taigi visai nedidelis incidentas, o va kiek sukėlė triukšmo.
        Baiginėjau gerti savaitgalio pusryčių arbatą, galvodamas, kad mūsų laiptinės masteliu – tai kaip koks nors teroristų išpuolis Pakistane ar Afganistane, pagal morališkai sužeistų ir kritusių skaičių.
        Radijas tuo metu jau grojo lengvas melodijas, o orų prognozė žadėjo kaip visada savaitgalį šlykštų orą.
        Beje, apie orą.
        Oras toks pasidarė apgaulingas, kad aš jau pritariu mūsų laiptinės išminčiui Pranui, kuris sako anądien patikęs mane, kad ne orai čia kalti o mes patys nebespėjam. Aš sakau, kad žiūri saulė šviečia, o kai susiruoši į lauką žiū jau lyja. Taigi Pranas sako, kad reikia greičiau, reikia judėti, ir jis teisus beje, jaunimui, va pavasaris, bent jau laiptinėj tai prasidėjo.
        Bet argi tai svarbu, organizmo neapgausi, širdis baladojasi krūtinėj ir ruošiasi nauju ritmu dirbti, apie kojų kraujagysles jau sakiau.
        Ko lieka tikėtis, kad jau tuoj, tuoj, tuoj...
        Laiptinėje prasidėjęs pavasaris ir pirmieji to pranašai, labai jau akivaizdūs.
        Lieka stebėtis kaimyno iš trečio aukšto gebėjimu iš visko padaryti politiką, net iš juodų moteriškų stringų.
        Bet gi analitinio mąstymo gigantas, juoduose striguose, sugebėjo įžvelgti dešiniųjų vyriausybės žlugimą.
        O jeigu būtų parišti raudoni?
        Galvoju, čia viskas būtų paprasčiau.
        O jeigu žydri?
        Čia jau nepolitkorektiška mintis, sudraudžiau save, na bet jeigu Žydro mėnulio autorius išsižada savo „sceninio“ homoseksualaus įvaizdžio, tai ko čia save drausminti. Va tuoj pražygiuos vaivorykštinis paradas ir tvarka bus, net ir tame delikačiame reikale, tapsime labiau europiečiais, nors iš paskutiniųjų ginamės sakydami, kad nepažįstame savo aplinkoje tokių, ir tyliai priduriam, bei nenorim pažintis.
        Ką gi pasakyti apie kaimynę iš ketvirto aukšto, akimirksniu (nors ir iš trečio karto) suprato ir visos laiptinės, tiesiai šviesiai paklausė, kam dar nedavė. Jokios gilios minties, jokios potekstės neįžvelgė, pareigingai suvokė užuominą, o gal pasiskelbtas titulas „pirmoji“ įpareigoja, tokiam naratyvui?
        Bet stebėtinai greita orientacija.

        O aš, kai piktas pagalvodavau, kad mūsų laiptinėje gyvena tokie pusiau nemąstantys žmogėnai, kurie toliau savo laiptinės nieko negirdi ir nemato, sėdi sau paskendę žiniasklaidos miglose ir reklamų nuodinguose keruose, ir staiga tik – bac, ir kaip viskas pasikeičia.
        Konservatorių ruporas galėtų drąsiai patarinėti premjerui, pagal prie jo rezidencijos ar vyriausybės rastas šiukšles. Tiksliai nuspėdamas politinius procesus, ir ypač kokius mokesčius įvedinėti, o kokius jau atšaukti, ir tai būtų geriau negu kokio nors bankų analitiko patarimas. Nes banko analitikas gali patarti tik tai, kad gerai bus jo bankui, bet ne visiems.
        Ir svarbiausia, tautai tikinčiai stebuklais, ekstrasensais ir reklama, tai būtų įtikinamiau ir suprantamiau negu kalbos apie krizę, nusmukusį BVP, ir ką daryti su Darbo birža arba Sodra, ir iš viso, jetau, jetau ką daryti, kaip šaukia pirmame aukšte pensininkė Meilutė, gavusi šildymo sąskaitą?
        O čia kaimynas, jis gi jau aukšto rango patarėjas, randa juodus stringus ir pataria premjerui, įvesti viengungių mokestį, nes moterys jau nebežino ką bedaryti, kad susirastų  tradicinei šeimai vyrus, kurie nenori kurti šeimų, gyvena vieniši, imdami pavyzdžius iš visokių ekranuose besikasančių peraugusių iš svajonių jaunikių į kvanktelėjusius senbernius personažų.
        Premjeras – bac, ir trečiadienį po lietaus įveda vyrams viengungiams mokestį, nori būti svajonių jaunikiu ar senberniu, mokėk pinigus, kad moterys stringų nemėtytų, mano kaimynui iš trečio aukšto po kojom.
        Visiems aišku būtų, ir niekas nesiruoštų streikuoti ir protestuoti, o tai leisi įsigalėti tokiems svajonių jaunikiams ir senberniams, dar užsimanys paradus pradėti rengti, reklamuoti savo netikusį gyvenimo būdą...
        Pala, pala, ar ne per daug aš čia įsijaučiau į tuos naujus pavasarinius įstatymus, o pats gi ar ne svajonių jaunikis esu, priplaukęs senbernis.
2010-04-16 13:32
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 11 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-29 08:28
varna
gerai rašai, agri, sėkmės
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-29 02:03
User no 34169
O :)

Berods pirmąkart skaitau tavo prozos kūrinį, vis poeziją skaitydavau :) Ir ką, esu maloniai nustebinta :) Labai taiklu ir su doze geros sveikos ironijos :) Įtraukė, buvo įdomu skaityti ir pabaiga tokį gerą taškiuką uždėjo ;)

Penkios ryškios žvaigždelės nuo manęs :)


Ir šaunuolė Ferrfrost, kad parekomendavo :) 
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-28 20:42
driezas
patiko man žmogau:)

tikrai patiko.

gal kiek po atomazgos užtempei laiptais komentarus, apibendrinimus ir įpūdžius sumaldamas su su epilogais, bet kūrinys tikrai "atspindi nūdienos realijas":)

tokie mes.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-28 16:31
Ferrfrost
Aš tai laukiu naujų mokėsčių už tualeto dangtį, mobiliaką, ir vandens čiaupą :)
Kubilistanas, o ne Lietuva pas mus. Socialiai tema nuostabi, kerintis darbas. Man  patinka aktualios temos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-26 14:10
bibliotekininkė
Kaip visada, prajuokino, nuteikė pavasariškai:)) Gerai čia su tais stringais kad juos kas imtų:)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-19 10:30
MacteAnimo
kaip visada - aukšto pilotažo skydis linksmai kompanijai.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-16 15:30
begemotas_
socialus dalykas, šaunuoli , 5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-16 13:54
Pimpistaris
Šaunuolis:)))
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2010-04-16 13:46
Vaikyste du kart
savikritika geras dalykas.Puikus tekstas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą