Esu tavo suoliukas prie išdžiūvusio fontano.
Apmąstyk, jei gali, savo ilgesį čia,
pro šalį skrendant miesto paukščiams,
čežant praeivių lietpalčiams praėjusio rudens lapais.
Nepamiršk manęs, kai siaučia pavasaris
eižėjančio grindinio tarpuose želiančia žole.
Beprasmybė tokia gyva mano laukime
prieš tau pasirodant.


Katė Karalienė





